Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Geniniai paukščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Piciformes
Žalioji meleta (Picus viridis)
Žalioji meleta (Picus viridis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Geniniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Piciformes)
Binomas
Piciformes
[[Meyer & Wolf]], 1810
Sinonimai
  • Galbuliformes Fürbringer, 1888

Geniniai paukščiai (Piciformes) – paukščių (Aves) būrys.

Didysis tukanas (Ramphastos toco)
Malajinė sasija (Sasia abnormis)

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geniai paplitę vidutinio platumų klimato juostoje, kitų šeimų rūšys daugiausia paplitusios atogrąžose. Geniai ir tukanai Australijoje nepaplitę.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamai. Peri uoksuose, kuriuos geniai (Picidae) ir ūsiniai (Capitonidae) savo tvirtais snapais išsikala patys. Žakamarai, tingiageniai ir ūsiai gali išsirausti urvus žemėje ir termitynuose. Medaus rodytojai yra lizdiniai parazitai, dedantys kiaušinius į kitų paukščių, tarp jų ir genių, lizdus. Jaunikliai – lizdatupiniai.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta medžių vaisiais ir sėklomis, o kai kurie paukščiai ilgu savo liežuviu iš po žievės bei iš medienos ištraukia besislapstančius vabzdžius ir jų lervas. Kitos rūšys vabzdžius čiumpa snapu ar gaudo skraidančius ore. Milžiniškus Amerikos tropinius drugius morfus lesa vien tik žakamarai, pirmiausia nuplėšdami sparnus. Tukanai ir dauguma ūsių matinasi vaisiais. Medaus rodytojai yra vieninteliai galintys maitintis vašku paukščiai, bet jie dar lesa vabzdžius ir vaisius.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geniniams paukščiams priskiriami smulkūs ir vidutinio didumo, gana įvairios išvaizdos ir gyvenimo būdo miško paukščiai. Jų kojos pritaikytos kopinėti medžių kamienais: du pirštai atkreipti į priekį ir du atgal.

Stambiausia geninių paukščių rūšis yra didysis tukanas (Ramphastos toco), jo kūno ilgis 55-60 cm,[1] patinų svoris 640-800 g, patelių 520-640 g.[2] Smulkiausia geninių paukščių rūšis yra malajinė sasija (Sasia abnormis), jos kūno ilgis 8–9,5 cm, svoris 7,2–12 g.[3]

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geninių paukščių būryje du pobūriai, 9 šeimos ir apie 395 rūšys:

Lietuvos geniniai paukščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvena vienos geninių (Picidae) šeimos šešių genčių 9 rūšys, iš jų 4 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Stambiausia rūšis juodoji meleta, jos ilgis 45-55 cm, skersmuo tarp išskleistų sparnų galų 67-73 cm, svoris 250-370 g,[4][5] smulkiausia rūšis mažasis margasis genys, priklausomai nuo porūšio jo ilgis 14-16 cm, svoris 16-26 g.[6][7] Visos rūšys Lietuvoje peri. Rūšių sąrašas:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. oiseaux-birds.com / Toco Toucan Ramphastos toco | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
  2. birdsoftheworld.org / Toco Toucan Ramphastos toco; Pasaulio paukščių žinynas (Handbook of the Birds of the World) | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
  3. birdsoftheworld.org / Rufous Piculet Sasia abnormis; Pasaulio paukščių žinynas (Handbook of the Birds of the World) | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
  4. birdsoftheworld.org / Black Woodpecker Dryocopus martius; Pasaulio paukščių žinynas (Handbook of the Birds of the World) | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
  5. oiseaux-birds.com / Black Woodpecker Dryocopus martius | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
  6. birdsoftheworld.org / Lesser Spotted Woodpecker Dryobates minor; Pasaulio paukščių žinynas (Handbook of the Birds of the World) | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08
  7. oiseaux-birds.com / Lesser Spotted Woodpecker Dryobates minor | Nuoroda tikrinta: 2022.06.08


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Commons-logo.svg