Vikisritis:Paukščiai

Peršokti į: navigacija, paiešką

Biologijos PAUKŠČIŲ vikisritis

Paukščiai(lot.Aves) – stuburiniųklasė. Tai dvikojai, šiltakraujai, kiaušinius dedantys stuburiniai, kuriems būdingos plunksnos, sparnais virtusios priekinės galūnės, bedančiai snapai ir tuščiaviduriai kaulai. Paukščius tiria zoologijos mokslo šaka ornitologija. Paukščiai gyvena visuose žemynuose, iš viso pasaulyje žinoma virš 9000 paukščių rūšių. Apie 120–130 paukščių rūšių išnyko per žmonijos istorijos laikotarpį. Paukščių klasė yra labai diferencijuota, vieni paukščiai minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, žuvimisar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. Didžioji dalis paukščių gali skraidyti, tačiau yra ir neskraidančių rūšių (pvz., pingvinai, kiviai).

Pagrindiniai puslapiai[redaguoti vikitekstą]

Geriausi straipsniai[redaguoti vikitekstą]


Susijusios mokslo šakos[redaguoti vikitekstą]

Susijusios vikisritys[redaguoti vikitekstą]

Mėlynoji zylė (Parus caeruleus)
Langinė kregždė (Delichon urbica

Metų paukštis[redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos ornitologų draugija 2017 -ųjų metų paukščiu paskelbė Langinę kregždę (lot. Delichon urbica).
  • Lietuvoje dar vadinama mūrine kregžde, miestų kregžde, dažna ir gausi miestuose. Lizdus suka mūriniuose pastatuose. Labai judri. Dažniausiai aukštai sklando, mėgsta būriais tupėti ant laidų. Lizdus lipdo prie blokinių namų. Jauni paukščiai dažniausiai lipdo naują lizdą, sugriuvusį – remontuoja. Lizdui naudoja žemę, kurią suvilgo seilėmis. Maždaug žirnio didumo ar kiek didesnes medžiagos porcijas nešioja abu porelės nariai.

Rinktinis straipsnis: Paukščių anatomija[redaguoti vikitekstą]

Paukščiai yra specializuota aukštesniųjų stuburinių grupė, prisitaikiusi skraidyti. Genetiškai paukščiai yra artimi ropliams ir laikomi progresyvia pastarųjų atšaka. Paukščių sudėtingesnė nervų sistema, greitesnė medžiagų apykaita, o kūno danga geriau sulaiko šilumą ar saugo nuo šalčio, jų veisimosi būdas taip pat tobulesnis.

Paukščių oda plona ir sausa, dėl to skrydžio metu lengvai juda raumenys. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurie formuojasi iš epidermio. Viršutinį ir apatinį paukščio žandus dengia raginė makštis, vadinama ramfoteka, iš kurios sudarytas snapas. Jo forma labai priklauso nuo maisto rūšies ir nuo maisto paėmimo būdo. Viršutinė dalis vadinama antsnapiu, apatinė – posnapiu. Antsnapio pamatas dažnai turi tam tikrą minkštą odelę, vadinamą vaškine (ceroma). Ji ryškiausia pas dieninius plėšriuosius paukščius. Raginė makštis nuolat atsinaujina – viršutiniai sluoksniai nusilukštena, o iš vidaus atauga nauji. Makšties spalva keičiasi pagal metų laikus, taip pat jauniklių ji kitos spalvos arba skiriasi patinų ir patelių, pavyzdžiui, varnėno snapas pavasarį geltonas, rudenį juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas.


Paukščių skeletai.
Inkilai įvairioms paukščių rūšims.

Sezoninis straipsnis: inkilas[redaguoti vikitekstą]

Inkilasžmogaus pagaminta konstrukcija, paprastai dėžutės formos su landa paukščiui ar kitam gyvūnui įlįsti, ji gali būti pagaminta iš įvairių medžiagų. Inkilai dažniausiai ruošiami paukščiams, tačiau yra inkilų ir žinduoliams, vabzdžiams. Dažnai inkilų sąvoka persipina ir su dirbtinių lizdų bei lizdaviečių. Inkilo forma, dydis, anga priklauso nuo gyvūno, kuriam jis skirtas, rūšies. Šalia žmonių gyvenamų namų, sodybų inkilai dažniausiai keliami varnėnams, naikinantiems sodų kenkėjus ir džiuginantiems šeimininkus savo giesme, taip pat zylėms. Gamtosaugos entuziastai inkilus kelia ir miškuose (pelėdoms, musinukėms, raudonuodegėms, lipučiams ir kt.), ir ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams, bendruomeniniams vabzdžiams.


Trokštamiausi straipsniai[redaguoti vikitekstą]

Pageidaujami straipsniai[redaguoti vikitekstą]

Pageidaujami straipsniai (gentys, rūšys)[redaguoti vikitekstą]

Pagerink[redaguoti vikitekstą]

Merops hirundineus