Pingvininiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pingvinai)
Jump to navigation Jump to search
Spheniscidae
Imperatoriškasis pingvinas (Aptenodytes forsteri)
Imperatoriškieji pingvinai(Aptenodytes forsteri) su jaunikliu
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pingvinai
(Wikispecies-logo.svg Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
(Wikispecies-logo.svg Spheniscidae)
Binomas
Spheniscidae
Bonaparte, 1831
Išlikusios gentys
Paplitimas
Pingvinų paplitimas

Pingvininiai (Spheniscidae) – paukščių (Aves) klasės, monotipinio pingvinų (Sphenisciformes) būrio šeima. Pingvinai turi išskirtinę, tik jiems būdingą išvaizdą lyginant su kitais paukščiais, ir yra prisitaikę gyventi jūroje, o dalis ir ekstremalaus šalčio zonose.

Mažųjų pingvinų (Eudyptula minor) šeimynėlė prie urvo (Brunio sala, Tasmanija)

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pingvinai – Pietų pusrutulio gyventojai, bet gyvena ne vien Antarktidoje. Įvairios pingvinų rūšys gyvena Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse. Galapagų pingvinas (Spheniscus mendiculus) gyvena ties pusiauju – Galapagų salose. Įsikuria ten, kur krantus skalauja atitekančios šalto vandens srovės.[1][2]

Išvaizda ir anatomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal dydį ir svorį skirtingos pingvinų rūšys labai skiriasi, tačiau kūno sudėjimas ir plunksnos visų yra labai panašios.

Pingvinai neskraido, bet priešingai nei stručiai, turi gerai išsivysčiusius krūtinės raumenis, kurie judina sparnus. Patys sparnai virtę plaukmenimis, kurių smulkios plunksnelės panašesnės į žvynus. Sparnų kaulai ne apvalūs, o suplokštėję.[3]

Dydis ir svoris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patys mažiausi pingvinai – mažieji pingvinai (Eudyptula minor), įrašyti į Gineso rekordų knygą. Jų ūgis siekia 30 cm ir sveria iki 1,5 kg.[4][5] Stambiausi išlikę pingvinai yra imperatoriškieji pingvinai (Aptenodytes forsteri): suaugę iki 1,2 m ūgio ir sveria iki 40 kg.[6] Daugumos rūšių pingvinai sveria šiek tiek daugiau, nei jų išstumiamo vandens svoris, dėl to jie gali santykinai lengvai nardyti.[3]

Stambiausi pingvinai kada nors gyvenę Žemėje yra Palaeeudyptes klekowskii, kurių fosilijos aptiktos vėlyvojo eoceno epochos uolienų nuosėdose Antarktidos pusiasalio Seimuro salose. Jų svoris buvo apie 115 kg, ūgis – apie 1,6 m[7][8]. 2018 m. fosilijų formoje atrasta Crossvallia genties rūšis Crossvallia waiparensis, kaip manoma buvo viena tarp stambiausių pingvinų rūšių, kurio ūgis buvo apie 1,6 m, svoris apie 70-80 kg. Ši rūšis gyveno paleoceno epochoje prieš 66-56 milijonus metų[9][10].

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biologai išskiria nuo 17 iki 20 skirtingų neišnykusių pingvinų rūšių. Visos priklauso pošeimiui Spheniscinae ir skirstomos į šešias gentis. Daugiausia diskusijų sukelia Eudyptula minor albosignata, dalis biologų jį laiko atskira rūšimi, kiti – mažojo pingvino (Eudyptula minor) porūšiu. Neaišku, ar karališkasis pingvinas yra atskira rūšis, ar tik auksaspalvio koduotojo pingvino porūšis. Eudyptes genties sistematika taip pat neaiški, įvairūs mokslininkai išskiria skirtingą rūšių skaičių.[11][12][13]

Vienas iš klasifikacijos variantų:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka