Mažasis baltasis garnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Egretta garzetta
Mažasis baltasis garnys (Egretta garzetta)
Mažasis baltasis garnys (Egretta garzetta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
(Wikispecies-logo.svg Ardeidae)
Gentis: Baltieji garniai
(Wikispecies-logo.svg Egretta)
Rūšis: Mažasis baltasis garnys
(Wikispecies-logo.svg Egretta garzetta)
Binomas
Egretta garzetta
Linnaeus, 1766


Mažasis baltasis garnys (lot. Egretta garzetta, angl. Little Egret, vok. Seidenreiher) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai panašus į didįjį baltąjį garnį, bet už jį dvigubai mažesnis. Patinas visas baltas, pakaušyje – labai ilgų plunksnų kuodas. Pagurklio plunksnos pailgėjusios, o pečių – siekia uodegos galą. Snapas ir kojos juodi. Rainelė geltona. Patelės „puošniosios“ plunksnos trumpesnės. Poilsio apdaru suaugę ir jaunikliai be kuoduko, nugaroje nėra puošnių plunksnų.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo Pirėnų pusiasalio iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Italiją, Slovakiją, šiaurinę Aralo jūros pakrantę, Altajaus priekalnes, pietinį Himalajų šlaitą, Jangdzės slėnį. Į pietus paplitęs iki Pietų ir Pietryčių Azijos okeaninių pakrančių. Persų įlankos, Eufrato slėnio, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Afrikoje, Australijoje, daugelyje okeaninių salų. Žiemoja Afrikoje, Azijos pietuose, Australijoje.

Į Lietuvą labai retai užklysta iš pietinių kraštų.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažojo baltojo garnio kiaušinis

Peri upių žemupiuose, ežerų, vandens saugyklų pakraščiuose, jūrų įlankose. Lizdus krauna sekliose, nendrėmis, karklais bei kita viršvandenine augalija užžėlusiose vietose. Dažnai įsikuria apsemtuose miškuose.

Nevengia žmogaus, kartais tupi ant stambiųjų raguočių nugarų. Maisto ieško braidydamas po seklius vandens telkinius, pievas, perskrisdamas iš vienos vietos į kitą. Grobį stveria snapu. Mėgsta laikytis būriais, dažnai – su kitais gandriniais paukščiais. Skrydis panašus į kitų garnių, bet mažasis baltasis garnys tankiau plasnoja sparnais.

Į perėjimo vietas atskrenda jau susiporavę. Lizdą krauna abu poros nariai ant medžių šakų, rečiau – ant nulūžusių nendrių ar žemės. Dažniausiai peri kartu su kormoranais ir kitais gandriniais paukščiais, nors neretai susikuria ir atskiros mažųjų garnių kolonijos. Paprastai vienoje dėtyje būna apie 5 melsvus kiaušinius. Jaunikliais rūpinasi abu porelės nariai. Kelių savaičių garniukai dar neskraido, bet jau gerai laipioja šakomis.

Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vėžiagyviais, moliuskais, vandens vabzdžiais, sausumos bestuburiais. Maitinasi tik grupėmis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Commons-logo.svg

Vikiteka