Rudakaklė berniklė
| Branta ruficollis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rudakaklė berniklė (Branta ruficollis) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Branta ruficollis Pallas, 1769 |
Rudakaklė berniklė (Branta ruficollis) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rudakaklė berniklė prilygsta didelei ančiai. Nuo kitų skiriasi rudu kaklu ir balta juostele kūno šonuose. Patino ir patelės viršugalvis, kaklo užpakalinė dalis, nugara ir uodega juodi. Kaklo priekis, pagurklis ir dėmės galvos šonuose ryškiai rudos. Gerklė juoda. Dėmė prie akies, siaura juosta kaklo šone ir pagurklio srityje, plačios juostos kūno šonuose, antuodegis, pauodegys ir pilvas – balti. Mažas snapas ir kojos juodi. Jaunikliai panašūs į suaugusius, tik jų apdare vietoj juodos spalvos – pilkai juoda. Snapas ir kojos juosvai rudi.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvena Vakarų Sibiro tundroje ir šiaurės miškatundrėje tarp Jamalo ir Chatangos baseino. Žiemoja pietinėje Vakarų Eurazijos dalyje. Lietuvoje aptinkama migracijų metu, bet negausiai. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Perėjimo laikotarpiu laikosi atvirose bei miškingose tundros dalyse, tačiau nenutolsta nuo vandens. Migruodamos apsistoja pajūrio užtakiuose, sekliose pakrantėse ir į vidaus vandenis užklysta labai retai. Žiemojimo vietose iš pajūrio zonos reguliariai skraido į stepių lygumas bei aplinkinius atvirus laukus maitintis.
Labai judrios, vikrios. Sausumoje visą laiką juda, nenustygsta vienoje vietoje. Prieš nusileisdamos į pasirinktą vietą, rudakaklės berniklės visu būriu staiga metasi į vieną pusę, susispiečia į kitą, paskui visos pakrinka, pasklinda ir vėl greitai susitelkia į vieną kompaktišką krūvą. Ištvermingos, nenutūpdamos skrenda labai toli.
Peri nedidelėmis kolonijomis. Lizdus krauna upių slėniuose, ežerų pakrantėse, šlaituose, stačiuose upių krantuose, tarp krūmų ir vešlesnės miškatundrės augalijos. Paprastai lizdai būna gerai matomoje vietoje. Gana dažnai lizdus krauna šalia tūbuotojo suopio ir sakalo keleivio lizdų, bet jauniklius vis tiek išperi sėkmingai.
Vienoje dėtyje paprastai būna 3–6 kiaušiniai, kurių masė siekia apie 95 gramus. Peri tik patelė, o patinas budi netoli lizdo. Jaunikliams išsiritus, visa šeima palieka lizdą. Iki šėrimosi pradžios gyvena visi drauge netoli vandens.
Perimvietėse maitinasi tiktai žoline tundros ir miškatundrės augalija. Lesa ir vandens augalus. Perskrisdamos nusileidžia ir žiemkenčių laukuose. Žiemavietėse minta augaliniu maistu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.