Pilkoji žąsis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Anser anser
Pilkoji žąsis (Anser anser)
Pilkoji žąsis (Anser anser)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Žąsys
(Wikispecies-logo.svg Anser)
Rūšis: Pilkoji žąsis
(Wikispecies-logo.svg Anser anser)
Binomas
Anser anser
Linnaeus, 1758
Porūšiai
  • A. a. anser Linnaeus, 1758
  • A. a. rubrirostris Swinhoe, 1871
  • A. a. domesticus Kerr, 1792
Anser anser distribution map.png

██ Perėjimo arealas

██ Žiemojimo arealas

██ Introdukuota

Sinonimai
  • Anas anser Linnaeus, 1758

Pilkoji žąsis (lot. Anser anser, angl. Greylag Goose, vok. Graugans) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išskiriami trys pilkųjų žąsų porūšiai:

Kūno matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkoji žąsis stambokas paukštis ir yra stambiausia bei didžiausia tarp visų kitų žąsų genties paukščių. Pilkosios žasies patinai truputį didesni ir sveria daugiau už pateles.

  • Kūno ilgis: 74-91 cm.
  • Sparno ilgis: 41,2-48 cm. (patinėlių 44,7-48,2 cm, patelių 41,2-46,8 cm)
  • Sparnų tarpugalių (išskleistų sparnų tarpugalių) ilgis: 147–180 cm.
  • Uodegos ilgis: 6,2-6,9 cm.
  • Snapo ilgis: 6,4-6,9 cm.
  • Kojos ilgis: 7,1-9,3 cm.
  • Svoris: 2,16-4,56 kg – patinėliai vidutiniškai sveria 3,6 kg, kai patelės 3,2 kg.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusi beveik per visą Europą ir Tolimuosiuose Rytuose iki Japonijos jūros ir Rytų Kinijos jūros. Peri šiaurės ir vidurio Europoje, o žiemoja dažniau Europos pietuose, vakaruose, šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje. Negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje, nors pastebimai jų populiacija Lietuvoje auga, ypač pietinėje šalies dalyje. Nors dažniau užtinkamos Dzūkijos ežeruose (ypač Žuvinto biosferos rezervate bei jo apylinkėse) ir kai kuriuose Lietuvos žuvininkystės ūkiuose. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Migracija ir kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai migruojantis paukštis. Į Lietuvą perėjimui parskrenda kovo mėnesio pirmoje pusėje, o į žiemavietes išskrenta spalio antroje pusėje. Gerai plaukioja ir nardo, o jos skrydis atrodo sunkus, bet galingas. Nėra labai vikrios ant žemės, eidamos krypuoja. Būrys žąsų garsiai gagena.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiau mėgsta gyventi šalia didesnių ežerų kada aplink juos yra pievų. Maitinasi ražienose, ganyklose, pievose, dideliuose apdirbamuose laukuose, pelkėse.

Poravimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jos subręsta tik 3-4 gyvenimo metais, tad vasarą ežeruose laikosi daug neperinčių šių paukščių. O subrendę šie paukščiai deda 4-6 kremo atspalvio baltus kiaušinius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka