Mažoji gulbė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Cygnus columbianus
Sibirinė mažoji gulbė (Cygnus columbianus bewickii)
Sibirinė mažoji gulbė
Cygnus columbianus bewickii
Kanadinė mažoji gulbė (Cygnus columbianus columbianus)
Kanadinė mažoji gulbė
Cygnus columbianus columbianus
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Gulbės
(Wikispecies-logo.svg Cygnus)
Rūšis: Mažoji gulbė
(Wikispecies-logo.svg Cygnus columbianus)
Binomas
Cygnus columbianus
Ord, 1815
Mažoji gulbė (Cygnus columbianus)
Mažosios gulbės (Cygnus columbianus)
porūšių paplitimo arealas pasaulyje.
Eurazijoje gyvena sibirinės mažosios gulbės,
Šiaurės Amerikoje - kanadinės mažosios gulbės:

. perimvietės

. migracijos

. žiemavietės

Mažoji gulbė (Cygnus columbianus) – žąsinių (Anseriformes) būrio, gulbių (Cygnus) genties rūšis. Išskiriami 2 porūšiai[2], kurie neretai laikomi atskiromis rūšimis.

Sibirinės mažosios gulbės (Cygnus columbianus bewickii) didesnė pusė snapo priekinės dalies yra juoda, o kita mažesnė pusė geltona. Pagal snapą labai panaši į gulbes giesmininkes (Cygnus cygnus), bet pas pastarąsias snapo geltona dalis yra dar didesnė ir siekia šnerves
Kanadinės mažosios gulbės (Cygnus columbianus columbianus) snapas yra juodas, bet prie akies yra mažesnė už akį geltona, pailga dėmelė. Pagal snapą labai panaši į gulbes trimitininkes (Cygnus buccinator), bet pastarosios neturi geltonos dėmelės

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Porūšių morfologiniai skirtumai nedideli. Sibirinių mažųjų gulbių didesnė pusė snapo priekinė dalis yra juoda, o kita truputį mažesnė pusė prie snapo pagrindo nesiekianti šnervės yra geltona dėmė. Sibirinis porūšis už kanadines yra nežymiai mažesnis. Tuo tarpu kanadinių mažųjų gulbių snapas taip pat juodas, bet prie tamsiai rudos akies rainelės yra mažesnė už akį geltona, pailga dėmelė. Taip pat kanadinės mažosios gulbės tik nežymiai didesnės už sibirines.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje aptinkamos sibirinės mažosios gulbės. Tai atsitiktinai perinti, per paukščių migraciją praskrendanti, retai žiemojanti rūšis. Lietuvoje dažniausiai aptinkama kovo-balandžio, bei spalio-lapkričio mėnesiais[3]. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambus vandens paukštis, bet mažesnė už kitas gulbių rūšis, išskyrus juodakakles gulbes. Priklausomai nuo porūšio, snapas juodas su prie pagrindo geltona maža dėmele, arba didesnė snapo priekinė dalis juoda, bet pamatinė dalis geltona. Patinas ir patelė balti. Plikos odos plotelis tarp snapo ir akių geltonas. Kojos juodos. Jauniklių galva, kaklas ir nugara rusvai pilki, apatinė kūno dalis pilkai balta. Snapo pamatinė dalis rausva, viršūnė beveik juoda.

Sibirinės mažosios ir gulbės giesmininkės morfologiniai skirtumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažųjų gulbių gagenimas. Jų gagenimas skardesnis ir gilesnis nei gulbių giesmininkių

Nepatyrusiam žmogui, sibirinės mažosios gulbės ir gulbės giesmininkės skirtumus iš pirmo žvilgsnio įžvelgti sunkoka. Sibirinės mažosios gulbės didesnė pusė snapo priekinė dalis yra juoda, o mažesnė geltona dalis prie pagrindo nesiekia šnervės. Sibirinės mažosios gulbės gerokai mažesnės už gulbes giesmininkes. Sibirinių mažųjų gulbių kojos juodos, kaklas trumpesnis, galva apvalesnė nei pas gulbes giesmininkes. Tiek sibirinės mažosios gulbės, tiek gulbės giesmininkės gyvena šiaurinėje Eurazijoje.

Kanadinės mažosios ir gulbės trimitininkės morfologiniai skirtumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš toli suaugusių šių gulbių individų skirtumus įžvelgti gana sunku. Kanadinių mažųjų gulbių ir gulbių trimitininkių snapai yra juodi, bet pastarosios tarp akies ir snapo neturi geltonos dėmelės. Taip pat gulbės trimitininkės yra žymiai didesnės.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamės. Perimvietės pagrinde Eurazijos ir Šiaurės Amerikos arkties ir subpoliarės zonų tundroje. Lizdą krauna tik patelė, paprastai vandens telkinio pakrantėje arba tiesiog pelkėtoje lygumoje iš samanų, o gūžtą iškloja pernykštėmis viksvomis, švyliais. Kiekvieną pavasarį apsistoja tose pačiose lizdavietėse, jas šiek tiek paremontuodamos. Dėtyje paprastai būna 2–4 kiaušiniai, kartais – tik 1. Peri tik patelė, o patinas saugo ją ir aplinkinę teritoriją. Jaunikliams išsiritus, mažųjų gulbių šeima persikelia ir gyvena vandenyje. Gulbiukai, sulaukę 40–45 dienų amžiaus, jau skraido.

Minta augaliniu maistu.

Medžioklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kuriose pasaulio vietovėse mažųjų gulbių medžioklė legali ir medžiojamos, įskaitant Šiaurės Karoliną ir Šiaurės Dakotą (JAV).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. „IUCN Red List - Cygnus columbianus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. hbw.com / [https://www.hbw.com/species/tundra-swan-cygnus-columbianus Tundra Swan (Cygnus columbianus)
  3. pauksciai.lt / Mažoji gulbė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]