Šaukštasnapė antis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Anas clypeata
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata)
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Plaukiojančios antys
(Wikispecies-logo.svg Anas)
Rūšis: Šaukštasnapė antis
(Wikispecies-logo.svg Anas clypeata)
Binomas
Anas clypeata
Linnaeus, 1758

Šaukštasnapė antis (lot. Anas clypeata, angl. Northern Shoveler) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaukštasnapė antis mažesnė už didžiąją antį. Būdingas labai platus snapas. Patelė panaši į didžiąją antį, tik jos sparnų dengiamosios plunksnos melsvos.

Patinas kontrastingų spalvų. Galva ir didesnė kaklo dalis juodai žalia, metalo blizgesio. Apatinė kūno dalis, pagurklis, krūtinės priekis ir pečių plunksnos balti. Nugara ir antuodegis juodi. Sparnų veidrodėlis ryškiai žalias, jo priekinėje ir užpakalinėje dalyje yra baltos juostelės. Pilvas rudas. Snapas juodas. Kojos oranžinės. Rainelė geltona arba raudonai oranžinė.

Patelės nugarinė pusė juodai ruda su rusvais plunksnų kraštais. Galva ir kaklas išmarginti mažomis rudomis dėmelėmis. Sparnas kaip patino, tik ne tokių ryškių spalvų. Snapas alyviškai rudas. Kojos juosvai oranžinės. Rainelė geltonai ruda. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę. Jaunikliai irgi panašūs į patelę, tik jų sparnai blankesnių spalvų. Pūkinis apdaras panašus į didžiosios anties.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupius, Kolymos baseiną. Į pietus paplitusi iki pietinės Primorės, Mongolijos, Tian Šanio, Kazachstano, Užkaukazės, Juodosios jūros, Balkanų, Prancūzijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje ir daugelyje salų. Žiemoja Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Vakarų ir Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Lietuvoje negausi, bet čia peri beveik kasmet. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdinga atvirų vandenų gyventoja. Mėgsta seklumas, vandens telkinių pakraščius, pelkes, drėgnas pievas. Dažnai peri ežerų salose, taip pat aukštapelkėse, atvirose jų plynėse. Dieną retai kada išeina į atvirus vandenis. Maitinasi prietemoje dumblėtose seklumose, šlapiose pievose.

Monogamai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Pavasarį grįžta kiek vėliau už kitas plaukiojančias antis. Dėtyje dažniausiai būna 10–12 kiaušinių, kurių svoris – po maždaug 40 gramų. Perėjimo laikas – maždaug 23 dienos. Jau pirmosiomis gyvenimo dienomis ančiukai vikriai bėgioja, gerai plaukioja ir nardo, nors suaugusios šaukštasnapės jau nebenardo. 50 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido.

Į žiemavietes pirmiausia išskrenda patinai, o jaunikliai ir patelės prie jų prisijungia vėliau.

Maitinasi daugiausia gyvūninės kilmės maistu: planktoniniais vėžiagyviais, moliuskais, vandens vabzdžių lėliukėmis. Jei trūksta maisto, lesa vandens augalus. Neskrenda į dirbamus laukus.

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.