Pastaibis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Balandžio skeletas. Nr.8 - pastaibis.

Pastaibis (lot. tarsometatarsus) – paukščio kojos dalis tarp blauzdos ir pirštų. Pastaibį sudaro tarpusavyje suaugę distaliniai čiurnos ir trys slėsnos kauleliai. Paukščių kulnas yra ne pirštų pamatuose, kaip dažnai klaidingai manoma, bet toje vietoje, kur blauzda sunerta su pastaibiu. Daugelio paukščių pastaibis yra plikas, rečiau apaugęs plunksnomis (pelėdų, kai kurių vištinių ir plėšriųjų paukščių). Vištinių paukščių patinų pastaibis kartais turi sukaulėjusią išaugą – pentiną. Prie pastaibio prsijungę keturi kojos pirštai, trys iš jų paprastai būna nukreipti į priekį ir vienas atgal.