Žiloji antis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Aythya marila
Žiloji antis (Aythya marila), patinas
Žiloji antis (Aythya marila), patinas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Nardančiosios antys
(Wikispecies-logo.svg Aythya)
Rūšis: Žiloji antis
(Wikispecies-logo.svg Aythya marila)
Binomas
Aythya marila
Linnaeus, 1761

Žiloji antis (lot. Aythya marila, angl. Greater Scaup, vok. Bergente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje dažnesnė pajūrio regione.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiloji antis truputį didesnė už kuoduotąją. Iš toli patino priekinė ir užpakalinė dalis atrodo juoda, o vidurinė – balsva. Patelė nuo kitų paukščių skiriasi šviesiu snapo pamatu. Paukščiui skrendant, ant sparnų matyti juoda juosta. Patino priekinė kūno dalis juoda, galva ir kaklas metalinio blizgesio. Nugara šviesiai pilka su plonomis skersinėmis banguotomis juostelėmis. Sparnų veidrodėlis baltas. Antuodegis juodas. Pilvas ir kūno šonai balti, pauodegys juodas. Snapas tamsiai pilkas, nagas tamsesnis. Kojos tamsiai pilkos, jų plėvės juosvos. Rainelė ryškiai geltona.

Patelė panaši į patiną, tik vietoj juodos spalvos vyrauja rusvi tonai. Banguotos linijos nugaros srityje neryškios. Prie snapo pamatinės dalies yra plati balta juostelė. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę, tik prie snapo pamatinės dalies nėra baltos juostelės arba ji neryški. Jaunikliai panašūs į patelę, tik jų kakta nėra balta.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Anadyrio, Kamčiatkos. Šiaurėje arealas siekia arktinę Europos pakrantę, Jamalo, Taimyro pusiasalius, Lenos žemupį, Kolymos žiotis. Į pietus paplitusi iki Žemutinės Tunguskos, Obės žemupio, Europinėje dalyje – iki taigos zonos šiaurinės ribos, Botnijos įlankos, pietinės Skandinavijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje. Žiemoja Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje, Viduržemio, Juodojoje jūroje, Tolimuosiuose Rytuose.

Lietuvoje pasitaiko tik pavasarį ir rudenį per migraciją. Į žiemavietes ir atgal skrenda pajūriu bei žemynine dalimi.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tundroje gyvena įvairaus dydžio gausiai apaugusiuose ežeruose, bet labiau mėgsta nedidelius, užpelkėjusius vandenis. Keliaudamos ilsisi dideliuose ežeruose, pajūrio seklumose, upių deltose. Žiemoja jūroje.

Poruojasi žiemavietėse. Lizdus krauna prie ežerų ir upių, paprastai netoli vandens, po pernykštėmis senomis žolėmis bei krūmais. Dėtyje paprastai būna 8–11 kiaušinių, kurių svoris – maždaug po 65 gramus. Patelė peri kiaušinius apie 27 dienas. Iš pradžių patinas laikosi netoli lizdo, bet vėliau prisijungia prie kitų patinų būrio. Išsiritusius ančiukus vedžioja viena patelė, po maždaug 37 dienų jaunikliai jau skraido.

Minta augaliniu ir gyvūniniu maistu. Iš vandens telkinių dugno renka net didelius moliuskus, vabzdžių lervas, vėžiagyvius. Taip pat lesa vandens augalus, itin mėgstą blizgančiąją plūdę.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.