Paprastasis gyvatėdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Circaetus gallicus
Apsauga: 0(Ex) - Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Paprastasis gyvatėdis (Circaetus gallicus)
Paprastasis gyvatėdis
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
( Accipitriformes)
Šeima: Vanaginiai
( Accipitridae)
Pošeimis: Gyvatėdžiai
( Circaetinae)
Gentis: Tikrieji gyvatėdžiai
( Circaetus)
Rūšis: Paprastasis gyvatėdis
( Circaetus gallicus)
Binomas
Circaetus gallicus
J.F.Gmelin, 1788
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų gyvatėdžių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje, pagal 2016 m:
     perimvietės šiltuoju metų laiku
     gyvena sėsliai ir peri
     migracijų regionai
     žiemavietės

Paprastasis gyvatėdis, arba tiesiog gyvatėdis[2] (Circaetus gallicus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos plėšriųjų paukščių rūšis.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji gyvatėdžiai savaime paplitę Europos, Azijos ir Afrikos žemynuose. Jų paplitimas tiesiogiai susijęs su roplių pamėgtomis vietomis ir gausa.

Paprastieji gyvatėdžiai gyvenantys Indostano pusiasalyje yra sėslūs.

Migrantai: Europoje dažniausiai aptinkami jos pietinėje (Iberijos pusiasalyje, pietų Prancūzijoje, pietų Balkanų pusiasalyje, dalyje Rumunijos) ir rytų (Baltarusijoje, Ukrainoje, įskaitant Krymą, ir europinėje Rusijoje) dalyse. Taip pat gyvena Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Vidurinės Azijos šiaurės vakaruose, šiaurės Irane. Izoliuota jų populiacija aptinkama pietų Mongolijoje bei Kinijos valdomoje Vidinės Mongolijos centre.

Žiemoja Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

Paplitimas Lietuvoje ir buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis gyvatėdis Lietuvoje labai retas. Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją. Per perėjimo sezoną gyvatėdis reguliariau matomas pietinėse ir rytinėse Lietuvos dalyse. Taip pat gana reguliariai pastebimas Kazlų Rūdos miškuose. Kitur registruojami tik pavieniai paukščiai. Čepkelių rezervate aptinkamas (IV–X mėn.). Anksčiau buvo spėjama, kad nedaug porų peri, bet lizdų jau keli dešimtmečiai nerandama. XX a. pabaigoje ir XXI a. pirmus du dešimtmečius miško ūkiui tapus intensyvesniam, masiškai kertant kadaise buvusius didelius miškų masyvus, lieka vis mažiau vilčių rasti gyvatėdį perintį Lietuvos miškuose.

Medynas neturi jiems didelės reikšmės, nes gali apsigyventi įvairaus tipo miškuose. Kartais įsikuria netoli didelių kirtaviečių ar gaisraviečių. Bet jų perėjimo buveinės yra dideliuose, pelkėtuose miškuose palei atvirumas, pelkes, kur gausu roplių, nes šeimai išmaitinti per vasarą reikia pagauti apie 800 roplių. Dažniausiai jie apsigyvena aukštapelkėse arba jų pakraščiuose.

Migracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvatėdis skrydyje

Priklausomai nuo paprastųjų gyvatėdžių gyvenamo arealo, jie yra traukiantys arba sėslūs, Lietuvoje gyvenantys yra traukiantys paukščiai. Paprastieji gyvatėdžiai peržiemoję šiaurės Afrikoje, sugrįžta į gimtąsias vietas tik ropliams prabūdus iš žiemos miego balandžio pradžioje, arba konkrečiau – Čepkelių rezervate pasirodo balandžio 5 d., o vėliausiai gegužės 9 d., nors tai priklauso nuo pavasario orų. Rugsėjo pradžioje šie paukščiai išskrendą į šiltus, pietų kraštus.

Lizdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji gyvatėdžiai lizdavietėms pasirenka dideliuose pelkynuose esančias mineralinio grunto salas, kuriose auga dideli medžiai, ar aukštesnius pušų guotus kimsynų tyruose. Lizdą kraunasi aukštos, lygios pušies viršūnėje arba ant šoninės šakos. Jį krauna iš įvairių medžių šakų, dažniausiai paprastųjų pušų. Kasmet jį didina ir kartais jis būna net vieno metro aukščio ir dar didesnio skersmens. Kartais apsigyvena ir kitų paukščių lizduose – paprastųjų suopių, paprastųjų kranklių. Prie gimtojo lizdo labai prisirišę ir peri dažniausiai daugelį metų tame pačiame lizde.

Tuoktuvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per tuoktuves pora sklando aukštai virš lizdavietės, dažnai staiga smigdamas ties lizdu ir šaukdamas „kju-kju…, kiju-kiju“.

Perėjimas ir jaunikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skrendantis paprastasis gyvatėdis su gyvate snape

Paprastieji gyvatėdžiai yra monogamai – sudaro pastovias poras. Perėti pradeda gegužės mėnesį. Kiaušinių dėjimo laikotarpis ilgas. Perėjimo pradžioje žuvus kiaušiniui, po 2-3 savaičių tame pačiame lizde gali padėti kitą kiaušinį. Paprastojo gyvatėdžio lizde būna 1 kiaušinis, labai retai 2 kiaušiniai. Kiaušinį peri abu tėvai ilgiau nei mėnesį – apie 35-40 dienų. Kiaušinis gelsvai baltas, 73,5 mm ilgio ir 57,8 mm skersmens, sveria apie 180 g. Išsiritusį jauniklį maitina abu tėvai roplių gabaliukais. Baltais pūkais apaugęs jauniklis auga lėtai ir tik po 70-75 dienų, tai yra rugpjūčio pabaigoje apleidžia lizdą. Išskridusį iš lizdavietės dar ilgai galima sutikti jos prieigose, kadangi ir skraidantį jauniklį maitina abu tėvai. Užaugusiam jaunikliui per dieną atneša 3-4 žalčius ar 10-15 driežų bei varliagyvių.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skrendantis paprastasis gyvatėdis su gyvate snape

Medžioja atvirose pelkėse, pievose, miško retmėse, kirtavietėse, ten kur yra roplių.

Medžioti pradeda įdienojus, kai ropliai palieka slėptuves ir kaitinasi saulėtoje vietoje. Ieškodamas grobio gyvatėdis lėtai plasnodamas, ore beveik sustoja. Sklando 20-60 metrų aukštyje atidžiai stebėdamas teritoriją. Pamatęs auką, trumpam pakimba ore, plačiai išskleidęs uodegą ir tankiai plasnodamas sparnais ir suglaudęs sparnus sminga žemyn. Paprastieji gyvatėdžiai nemedžioja stambaus grobio, o minta beveik vien tik nedideliais ropliais – driežais, žalčiais, gyvatėmis. Gyvates medžiodamas turi būti labai atsargus, kadangi jų įkandimui jis neatsparus. Pačiupęs gyvatę ar žaltį, nutraukia jiems galvą ir įsikandęs snape, naguose ar pusiau prarijęs neša grobį jaunikliams. Jausdamas badą čiumpa smulkų graužiką, varlę ar paukščių jauniklį.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis gyvatėdis vizualiai gana didelis paukštis, jis gerokai didesnis už paprastąjį suopį (Buteo buteo), apie 62–70 cm kūno ilgio, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 166–188 cm.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis gyvatėdis nuo labai panašaus erelio žuvininko (Pandion haliaetus) ir šviesiosios formos paprastojo suopio labiausiai skiriasi tuo, kad neturi tamsių dėmių ties dilbio ir plaštakos sąnariu. Taip pat skiriasi ir uodegos raštu. Ilgiausių plasnojamųjų plunksnų galai šiek tiek tamsesni už pamatus, tačiau skirtingai nei paprastųjų suopių ir erelių žuvininkų, sparnų galai nėra juodi.

Galva didelė, kiek primena pelėdos. Kūno viršus ir sparnų viršutinės dengiamosios plunksnos pilkai rudos spalvos. Apačia labai šviesi – beveik balta su nedidelėmis tamsiomis dėmėmis, tik galva, gerklė ir pagurklis tamsūs. Pilvas, krūtinė ir sparnai išmarginti nedidelėmis tamsiomis dėmelėmis. Skersai šviesios uodegos vienodais atstumais išsidėsčiusios 3-4 tamsios juostelės. Snapas tamsiai pilkas. Kojos melsvos, nagai juodi.

Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet kūno apačia išmarginta pailgesnėmis dėmėmis.

Būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje gyvenantys paprastieji gyvatėdžiai yra migruojantys paukščiai. Jie bailūs, atsargūs ir slapingi. Ramybė perėjimo vietose jiems būtina. Dažniau lankantis prie jų lizdo, jie gali mesti jauniklį ir išskristį iš įprastų vietų.

Perėjimo metu neretai girdimas šių paukščių balsas. Viena iš frazių primena volungės „ju-ek“. Šis gyvatėdžio balsas dažniau girdimas tik netoli perėjimo vietos.

Ilsėdamasis, šildydamasis saulėje ar tykodamas grobio, mėgsta tupėti aukštų medžių viršūnėse. Gerai vaikšto žeme, net bėgioja.

Skrydis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis gyvatėdis skrydyje

Skrendančio sparnai atrodo ilgi. Uodega kiek trumpesnė nei sparnų plotis. Jos galas kiek platesnis nei pamatas. Būdinga, kad sklendžiant sparnus laiko ne visai ištiestus (esti kiek sulenkti per plaštakos ir dilbio sąnarį). Nors sparnų priekinė linija nėra tiesi, dėl kiek ilgesnių dilbio ir plaštakos sąnario srities plasnojamųjų plunksnų sparnų užpakalinė linija yra beveik tiesi.

Daugiausiai sklando sparnus laikydamas horizontaliai. Panašiai kaip suopiai, plasnodamas negiliais sparnų mostais gali laikytis ore vienoje vietoje.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio pasaulio paukščių sąrašo 13.2 versijoje išskiria du paprastųjų gyvatėdžių porūšius:[3]

Artimiausios rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau nurodytos dvi tikrųjų gyvatėdžių (Circaetinae) genties rūšys, kurios retkarčiais laikomos paprastojo gyvatėdžio porūšiais[4].

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra ir interneto šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red list - Circaetus gallicus. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. Straipsnis anglų k.
  2. terminai.vlkk.lt / Paprastasis gyvatėdis Archyvuota kopija 2023-11-01 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.11.01.
  3. worldbirdnames.org / Hoatzin, New World vultures, Secretarybird, raptors; IOC World Bird List v13.2
  4. hbw.com / Short-toed Snake-eagle (Circaetus gallicus)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas gyvatėdis