Mažasis margasis genys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dryobates minor
Mažasis margasis genys (Dryobates minor)
Mažasis margasis genys (Dendrocopos minor)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Geniniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Piciformes)
Šeima: Geniniai
(Wikispecies-logo.svg Picidae)
Gentis: Dryobates
(Wikispecies-logo.svg Dryobates)
Rūšis: Mažasis margasis genys
(Wikispecies-logo.svg Dryobates minor)
Binomas
Dryobates minor
Linnaeus, 1758

Mažasis margasis genys (Dryobates minor) – geninių (Picidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažasis genys mažiausias iš genių, naminio žvirblio dydžio. Patino kakta balta, viršugalvis raudonas. Nugara balta, su juodu skersiniu raštu. Sparnai juodi, išmarginti skersinėmis baltomis juostelėmis. Vairuojamosios plunksnos, išskyrus dvi juodas vidurines, baltos, skersinės juostos juodos. Skruostai balti, nuo žiočių kampo eina juodas dryželis. Kūno apačia balsva, kartais su išilginėmis dėmelėmis. Snapas juodas. Kojos pilkos. Rainelė juodai ruda.

Patelė panaši į patiną, tik viršugalvis juodas. Jauniklių spalvos neryškios, matinės. Jų kakta tamsesnė už kūno apačią, išilginiai dryžiai platesni. Išsirita pliki.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros, Obės, Jenisejaus žemupį, Lenos vidurupį, Ochotsko jūrą, pietuose tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rytų Kinijos, Mongolijos, šiaurinio Kazachstano, Volgos deltos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Izoliuotos arealo dalys aptinkamos Kaukaze, šiaurės Irane, Kamčiatkoje ir Anadyrio baseine, Šiaurės Afrikoje.

Paplitęs visoje Lietuvoje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažasis margasis genys
Mažojo margojo genio kalimas

Gyvena mišriuose eglynuose ir lapuočių miškuose. Dažniausiai aptinkamas užmirkusiuose ir derlinguose medynuose. Ypač mėgsta juodalksnynus su eglių beržų priemaiša. Laikosi upių slėniuose augančiuose lapuočių gojuose, prie pelkių, raistų salose. Įsikuria ir pelkėtuose medynuose, kuriuose gausu džiūstančių medžių.

Judrus ir patiklus paukštis, žmogaus nebijo. Kopinėja šakomis ir kamienais, ilsisi uoksuose, beveik nenusileisdamas ant žemės. Pavasarinių tuoktuvių metu praskleidęs sparnus šliaužioja kamienu, šiuo laikotarpiu dažniau girdimas mažojo genio balsas.

Mažojo genio uoksuose neretai apsigyvena daugelis smulkių žvirblinių paukščių.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drevę kala nudžiūvusiuose ar puvinio pažeistuose medžiuose. Gūžtą įsirengia juodalksniuose, drebulėse, liepose, klevuose, baltalksniuose. Dėtyje būna apie 6 kiaušinius, kuriuos abu porelės nariai peri maždaug dvi savaites. Vasaros pradžioje išsirita akli ir pliki geniukai. Lizde gyvena apie 20 dienų. Prieš išskrisdami kaišioja galvas iš uokso, kopinėja kamienu netoli angos. Tėvai maitina jauniklius iki liepos mėnesio pradžios, vėliau vados išsiskiria.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maisto ieško medžių, tvorų, stulpų plyšiuose, kartais kapsto miško paklotę. Renka įvairių drugių, lapgraužių lervas, muses, vorus, amarus ir kt. Kopinėdamas sutrūnijusias medžiais renka ūsuočių ir kitų žievės ar kamieno kenkėjų lervas ir lėliukes.

Sunaikina daug miško, sodo ir parko kenkėjų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.


Commons-logo.svg

Vikiteka