Didysis kormoranas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Phalacrocorax carbo
Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo)
Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Irklakojiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Pelecaniformes)
Šeima: Kormoraniniai
(Wikispecies-logo.svg Phalacrocoracidae)
Gentis: Kormoranai
(Wikispecies-logo.svg Phalacrocorax)
Rūšis: Didysis kormoranas
(Wikispecies-logo.svg Phalacrocorax carbo)
Binomas
Phalacrocorax carbo
Linnaeus, 1758
Didysis kormoranas in Nederlandsche Vogelen (Olandijos paukščiai), Vol. 1 (1770)

Didysis kormoranas arba jūrkranklis, jūrų kranklys (lot. Phalacrocorax carbo, angl. Great Cormorant, vok. Kormoran) – kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis.

Didysis kormoranas
Išskleidęs sparnus džiovinantis plunksnas didysis kormoranas

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Eurazijoje paplitęs nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno. Arealas šiaurėje siekia Kolos pusiasalį, Volgos žemupį, Kazachstaną, Baikalą, Amūro baseiną. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje negausus, tačiau didelė didžiųjų kormoranų kolonija yra Juodkrantėje. Stebėti kai kuriuose ežeruose, tvenkiniuose, Nemuno deltoje. Atskrenda kovą-balandį.

Gyvenama aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena mišku apaugusiuose gėlavandenių telkinių pakraščiuose ir salose.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Dieną žvejoja pakrantėse, o naktį nakvoja medžiuose. Sudaro kolonijas. Kormorano plunksnos vandenyje greitai sušlampa, todėl paukštis jas džiovina stovėdamas išskleidęs sparnus. Lizdus suka medžiuose. Deda 3–5 pilkšvai melsvus kiaušinius.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Minta žuvimis (pūgžliais, paprastosiomis kuojomis, ešeriais, plekšnėmis, builiais, unguriais). Suaugęs didysis kormoranas per dieną sulesa 0,3 kg, kitais duomenimis 0,75 kg žuvies[1].

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Eurazinis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo sinensis); Porūšis išskiriamas pagal morfologinius požymius. Plačiai paplitę Eurazijoje – nuo Vakarų Europos, įskaitant Britų salas, Daniją, Nyderlandus, Lietuvą iki pietų Kinijos, Taivano. Ilgai buvo manyta, kad šį porūšį iš Kinijos į Europą dėl jo puikių žuvies gaudymo savybių[2], XVI amžiuje atgabeno olandų pirkliai, bet pagal viduramžiais Vokietijoje tapytus paveikslus, kuriuose pavaizduoti didieji kormoranai, spėjimas, kad tai invazinė rūšis, buvo paneigtas[3].
  2. Atlantinis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo carbo); Išskiriamas pagal morfologinius požymius. Stambiausias rūšies porūšis, kartais pasitaiko iki 5,3 kg svorio. Savaime paplitęs šiaurės Atlanto vandenyno pakraščiuose – Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės rytuose, Grenlandijoje, Islandijoje, Farerų salose, Britų salose, Skandinavijoje.
  3. Norveginis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo norvegicus)[4]; Pastaruoju metu pagal atliktus genetinius tyrimus, biologų išskiriamas porūšis.
  4. Japoninis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo hanedae); Paplitę Honšiu saloje.
  5. Australinis didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo novaehollandiae); Savaime paplitę Australijoje, Tasmanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Čatamo salose.

Eurazinio didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo sinensis) morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

  • kūno ilgis: 77–94 cm
  • išskėstų sparnų, nuo vieno iki kito sparno galo atstumas: 121–149 cm
  • patinų sparno ilgis 334–382 mm, arba vidutiniškai 358,5 mm
  • patelių sparno ilgis 321–357 mm, arba vidutiniškai 335,0 mm
  • patinėlių svoris: 1975–3180 g
  • patelių svoris: 1673–2555 g

Gana didelis paukštis, patinėliai šiek tiek didesni ir sunkesni, nei jų patelės. Didžiojo kormorano plunksnų apdaras juodas, su žalsvu ir melsvu atspalviu. Viršugalvis ir kaklo šonai su baltomis plunksnomis. Snapas juodas, ilgas, su riestu galu. Kojos juodos.

Didžiųjų kormoranų priešai[taisyti | redaguoti kodą]

Natūraliai gamtoje išskyrus žmones, jie neturi priešų, kurie reguliuoja jų gausumą. Bet retkarčiais didžiųjų kormoranų jauniklius, dar rečiau suaugusius paukščius susimedžioja paprastieji jūriniai ereliai. Šiaurės Vokietijoje jų kolonijas kartais nusiaubia Europoje gyvenanti invazinė rūšis – paprastieji meškėnai. Didžiųjų kormoranų lizdavietes kartais nusiaubia kiriniai (Laridae) ir varnų (Corvus) genties paukščiai, o įsikūrusiose ant žemės kolonijose – lapės[5].

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka


Lietuviški vardynai ir sąrašai
Lietuvos raudonoji knyga

Vardynai: Augalų (Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas) | Grybų | Paukščių | Žuvų
Sąrašai: Lietuvos žuvys | Lietuvos varliagyviai | Lietuvos ropliai | Lietuvos paukščiai | Lietuvos žvirbliniai paukščiai | Lietuvos žinduoliai | Lietuvos šikšnosparniai
Lietuvos dieniniai drugiai | Lietuvos žirgeliai | Lietuvos tiesiasparniai | Lietuvos kamanės
Lietuvos vabalai:
  auksavabaliai (Cetonidae) | blizgiavabaliai (Buprestidae) | lapgraužiai (Chrysomelidae) | sprakšiai (Elateridae) | ūsuočiai (Cerambycidae) | maitvabaliai (Silphidae)  
žygiai (Carabidae)
| juodvabaliai (Tenebrionidae)