Mažasis dančiasnapis

Mergus albellus

Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žąsiniai paukščiai ( Anseriformes)
Šeima:	Antiniai ( Anatidae)
Gentis:	Dančiasnapiai ( Mergus)
Rūšis:	Mažasis dančiasnapis ( Mergus albellus)

Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.

Išvaizda

Mažasis dančiasnapis yra gerokai mažesnis už didžiąją antį. Patino apdare vyrauja balta spalva. Nuo snapo pamatinės dalies per akį eina apvali juoda dėmė, o nuo skruostų pakaušio link – juoda juosta. Ant pakaušio – baltas kuodukas. Pečiai, dvi juostos priekinėje kūno dalyje ir didžiosios plasnojamosios plunksnos juodi. Kūno šonuose – smulkūs skersiniai rusvi brūkšneliai. Snapas melsvai pilkas, kojos šviesiai pilkos. Rainelė ruda, vyresnių individų pilkesnė.

Patelės viršutinė kūno dalis rusvai juosva, išmarginta pilkais ruoželiais. Galvos viršus ryškiai rudas. Skruostai, smakras ir gerklė balti. Pagurklis ir kūno šonai rusvai pilki. Pilvas baltas. Jaunikliai panašūs į patelę.

Paplitimas

Eurazijoje paplitęs nuo Skandinavijos iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį. Į pietus paplitęs iki Lenos aukštupio, Tiumenės, Novgorodo srities, šiaurinės Suomijos.

Žiemoja Vakarų Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakrantėse, Tolimuosiuose Rytuose.

Lietuvoje rūšis negausi, dažniausiai matoma rugsėjo–gegužės mėnesiais.^[1]

Biologija

Įsikuria didelių upių pakrantėse, miškais apsuptų ežerų salose. Migracijos periodu aptinkami įvairiuose vandenyse, o žiemoja pajūrio seklumose, upių deltose. Gerai plaukioja ir nardo. Aktyvesnis dieną.

Monogamas. Iš žiemaviečių keliauja jau susiporavę, tačiau pasitaiko ir laisvų paukščių. Peri uoksuose, neaukštai nuo žemės. Dėtyje būna maždaug 9 kiaušiniai. Perimi apie 30 dienų. Dažnai pasitaiko bendrų dėčių su klykuole. Jaunikliai auga gana sparčiai.

Minta vandens vabzdžiais bei jų lervomis.