Laplandinė pelėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Strix nebulosa
Laplandinė pelėda (Strix nebulosa)
Laplandinė pelėda (Strix nebulosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Strigiformes)
Šeima: Tikrosios pelėdos
(Wikispecies-logo.svg Strigidae)
Gentis: Pelėdos
(Wikispecies-logo.svg Strix)
Rūšis: Laplandinė pelėda
(Wikispecies-logo.svg Strix nebulosa)
Binomas
Strix nebulosa
J. R. Forster, 1772
Laplandinės pelėdos paplitimo arealas
Laplandinės pelėdos paplitimo arealas
Strix nebulosa (Chouette lapone) - 393.jpg

Laplandinė pelėda (lot. Strix nebulosa, angl. Great Grey Owl, vok. Bartkauz) – pelėdinių (Strigidae) šeimos plėšrus paukštis.

Kūno matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai viena didžiausių pelėdinių paukščių rūšių. Paprastai kaip ir tarp daugumos pelėdų, patinėliai kiek smulkesni už pateles. Laplandinių pelėdų kūno ilgis 65-70 cm, išskėstų sparnų tarpugaliai 135-160 cm, svoris 650-1100 g (patinėliai), 1000-1900 g (patelės).

Kiti požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viršutinė kūno pusė tamsiai pilka, išilgai ir skersai dėmėta, ant nugaros stambios tamsios dėmės; apatinė – balsva su plačiomis išilginėmis juodai rusvomis dėmėmis. Akys palyginus mažos, geltonos. Skruostai pilki su tamsiais ratais ir juoda dėme prie akies. Po snapu juoda išilginė juosta.

Lizdavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsikuria dideliuose, tankiuose spygliuočių miškų masyvuose, netoli kirtaviečių ir kitokių atvirų vietų. Lizdų nesuka patys, bet įsikuria kitų plėšriųjų paukščių ar kranklių apleistuose lizduose. Deda 2-4 kiaušinius. Kiaušiniai 42,7 mm pločio ir 53,5 mm ilgio. Perėjimo laikas užtrunka 28-36 dienas.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausią jos raciono dalį sudaro smulkūs graužikai, žiurkėnai. Kartais gaudo voveraites, smulkius paukštelius ir iš stambesnių - smulkesnėmis antimis, kiškius.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami du porūšiai:

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva yra tuoj už jos natūralaus paplitimo arealo zonos Eurazijoje pietvakarių ribų pakraščio, tad Lietuvoje labai reta ir nėra duomenų apie šiuo metu perinčius paukščius, bet dažniausiai stebimos tik per migracijas. Nors XX a. yra pavieniai atvejai, kada laplandinės pelėdos yra perėje centrinėje Lietuvoje bei netoli Lenkijos sienos. Pasak Latvijos ornitologų šaltinio[1], teigiama kad arčiausia Lietuvos laplandinių pelėdų perimvietė yra Baltarusijos Pastovių rajone. Nors Baltarusijoje taip pat retos, bet paplitę ir peri gana įvairiuose jos regionuose (įskaitant Berezinos rezervatą, Belovežo girią). Manoma kad nors ir nereguliariai, Baltarusijoje gali perėti apie 50-100 šių paukščių porų.

Kiti duomenys ir amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suaugę kartais tampa didžiųjų apuokų, kilniųjų erelių, lūšių aukomis, jų jaunikliai ar nesubrendę paukščiai nukenčia nuo stambesnių vanaginių paukščių, ypač vištvanagių, taip pat lokių, kiaunių žuvautojų (Šiaurės Amerikoje) atakų. Išgyvena iki 15-16 metų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ziemeļpūce Strix nebulosa Latvijā


Commons-logo.svg

Vikiteka



Vikiteka