Pereiti prie turinio

Skiauterėtoji gaga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Somateria spectabilis
Skiauterėtoji gaga (Somateria spectabilis), patinas
Skiauterėtoji gaga
(Somateria spectabilis), patinas
Skiauterėtoji gaga (Somateria spectabilis), patelė
Skiauterėtoji gaga
(Somateria spectabilis), patelė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
( Anseriformes)
Šeima: Antiniai
( Anatidae)
Gentis: Gagos
( Somateria)
Rūšis: Skiauterėtoji gaga
( Somateria spectabilis)
Binomas
Somateria spectabilis
Linnaeus, 1758

Skiauterėtoji gaga (Somateria spectabilis) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Matyta vos keletą kartų Baltijos jūroje ties Lietuva.

Skiauterėtoji gaga yra didesnė už didžiąją antį. Patino priekinė dalis balta, užpakalinė – juoda. Skruostai šviesiai gelsvai žali. Pagurklis, krūtinė, nugara, sparno dengiamosios plunksnos balti. Kitos kūno dalys juodos. Tarp kaktos ir šnervių iš šonų plokščia, gelsvai rausva išauga. Snapas kiek raudonesnis, kojos gelsvos su rudai juodomis plėvėmis. Rainelė tamsiai juosva.

Patelės viršutinė kūno dalis ruda. Sparnų plunksnos su juodomis viršūnėmis. Kaklas ir pagurklis molio spalvos. Krūtinė ir pilvas geltonai rudi. Snapas tamsiai žalsvai rudas. Kojos žalsvai pilkos. Jaunikliai panašūs į patelę.

Eurazijoje gyvena nuo Kanino pusiasalio iki Čiukčių pusiasalio, taip pat aptinkama Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje. Žiemoja piečiau esančių jūrų pakrantėse. Lietuvoje pastebėta kelis kartus, vienąsyk – su cyplėmis ir didžiosiomis antimis.

Neperinčios skiauterėtosios gagos laikosi didelis būriais atviroje jūroje. Monogamai. Kiekviena pora lizdui išsirenka tinkamą teritoriją tundros lygumose, netoli upelių, jūros pakrantėse. Dažnai lizdus krauna netoli laukinių žąsų arba kirų kolonijų, kartais – ir pačiose kolonijose.

Lizdas negilus, 25 centimetrų skersmens. Dėtyje paprastai 4–7 kiaušiniai.

Skiauterėtoji gaga – atvirų jūrų paukštis, todėl aktyvus visą parą. Labai gerai nardo. Pavasarį ir vasarą gėluose tundros vandenyse minta vabzdžių lervomis, smulkiais vėžiagyviais. Atviroje jūroje iš dugno renka moliuskus, planktoną, jūros bestuburius.


  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.