Girnovė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Platalea leucorodina
Girnovė (Platalea leucorodina)
Girnovė (Platalea leucorodina)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Ibiniai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithidae)
Gentis: Girnovės
(Wikispecies-logo.svg Platalea)
Rūšis: Girnovė
(Wikispecies-logo.svg Platalea leucorodina)

Girnovė, paprastoji girnovė (lot. Platalea leucorodina, angl. Common Spoonbill, vok. Löffler) - ibisinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis, kuris turi savotišką gale smarkiai išsiplėtusį snapą.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Girnovė yra mažesnė už baltąjį gandrą. Patinas ir patelė yra baltos spalvos. Kaklo šonai ir kuodas šviesiai geltoni. Pagurklyje šviesiai rusva dėmė. Snapas ilgas, plokščias, juodas, galas – geltonas, gerokai paplatėjęs. Kojos ilgos, juodos. Rainelė raudona. Poilsio apdaras be kuodo. Jaunikliai balti, jų sparnų galai tamsūs, kuodo nėra, kojos pilkšvos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitusi nuo Gvadalkivyro ir Reino deltų iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Austriją, Vengriją, Dnestro ir Dnepro žemupį, Azovo jūrą, Šiaurės Kazachstaną, Tuvą, Amūro baseiną, Chankos ežerą. Į pietus paplitusi iki Geltonosios upės slėnio, Užkaukazės, Mažosios Azijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Raudonosios jūros salose.

Žiemoja Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros pakrantėse, Indijoje, Pietryčių Kinijoje.

Lietuvoje pastebėta keletą kartų.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdo medžiaga

Peri sunkiai prieinamose vietose – upių žiotyse, senvagėse, jūrų užtakiuose, kur yra pernykščių nendrių ar kitokios augalijos. Girnovių kolonijos kiekvienais metais kilnojasi iš vienos vietos į kitą.

Aktyvios dieną, maisto ieško seklumose. Eina išsirikiavusios viena linija, o snapą sukioja lyg dalgį į kairę ir į dešinę. Nuo šių snapo judesių iš dugno kyla dumblas, o kartu – ir bestuburiai, kuriuos girnovės ryja, užversdamos galvą.

Gerai skraido, aukštai pakyla. Skrisdamos kaklą ištempia į priekį, o kojas ištiesia atgal. Migruojančios girnovės skrenda frontu (linija), niekada neskrenda būriais ar trikampiu. Girnovės – pakankamai tylūs paukščiai. Paprastai peri atskiromis kolonijomis, bet jei pirmos dėties kiaušiniai pražūva, prisijungia prie pilkųjų arba purpurinių garnių, užima jų lizdus.

Lizdus krauna ant pernykščių nendrių, kupstų, sausose salose – tiesiog ant žemės. Dėl patiriamų sunkumų kai kuriose šalyse (tarkim, Anglijoje) peri medžiuose. Lizdai arti vienas kito, dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai. Peri abu porelės nariai apie 24 dienas. Perėti pradeda tik padėję pirmą kiaušinį, todėl jaunikliai išsirita ne vienu metu. Paukščiukus maitina abu porelės nariai savo atrytu maistu.

Minta vandens bestuburiais, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, moliuskais, žuvimis, amfibijomis ir jų lervomis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Commons-logo.svg

Vikiteka