Plėšrieji paukščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Falconiformes
Afrikinis vainikinis erelis (Stephanoaetus coronatus)
Afrikinis vainikinis erelis
(Stephanoaetus coronatus) -
vanaginių (Accipitridae) šeima
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitriformes)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Būrys: Naujojo Pasaulio grifai
(Wikispecies-logo.svg Cathartiformes)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Strigiformes)

Plėšrieji paukščiai priskiriami 4-iems atskiriems paukščių (Aves) būriams – vanaginiams paukščiams (Accipitriformes), Naujojo Pasaulio grifams (Cathartiformes)[1], sakaliniams paukščiams (Falconiformes) ir pelėdiniams paukščiams (Strigiformes).

Phorusrhacos longissimus - išnykusių fororakinų (Phorusrhacidae) paukščių šeima
Didingasis argentavis (Argentavis magnificens) - išnykusių teratornitidų (Teratornithidae) paukščių šeima
Kai kurių plėšriųjų paukščių genčių ir rūšių kūno siluetai skrydyje - aviėdros (Gypaetus barbatus), tikrųjų grifų (Gyps) genties, erelio juokdario (Terathopius ecaudatus), tikrųjų erelių (Aquila) genties, tikrųjų suopių (Buteo) genties, tikrųjų lingių (Circinae) genties, tikrųjų peslių (Milvus) genties, šelmeninio sakalūno (Elanoides forficatus), tikrųjų sakalų (Falco) genties, tikrųjų vanagų (Accipiter) genties.
Baltapetis jūrinis erelis (Haliaeetus pelagicus) - vanaginių (Accipitridae) šeima
Andinio kondoro (Vultur gryphus) jauniklis – Amerikos grifų (Cathartidae) šeima
Paprastoji karakara (Caracara plancus) – sakalinių (Falconidae) šeima

Plėšriųjų paukščių apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Plėšrieji paukščiai skirstomi į aktyvius dieną ir aktyvius naktį. Tarp aktyvių naktį yra ne vien pelėdiniai paukščiai, pavyzdžiui, tarp tokių yra ir vanaginių paukščių būrio rūšis – raidesparnis sakalūnas (Elanus scriptus), priskiriamas sakalūnų pošeimiui. Beveik visoms plėšriųjų paukščių šeimoms būdingas lytinis dimorfizmas (patelės didesnės už patinus), išskyrus amerikinius grifus. Stambiausios plėšriųjų paukščių rūšys yra Naujojo Pasaulio grifų (Cathartiformes) būryje.

Dieninių plėšriųjų paukščių šeimos[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniams dieniniams plėšriesiems paukščiams priskiriami vanaginių paukščių (Accipitriformes), Naujojo Pasaulio grifų (Cathartiformes) ir sakalinių paukščių (Falconiformes) būriai. Jiems būdingas tvirtas kūno sudėjimas ir plati krūtinė. Kojų ir krūtinės raumenys puikiai išvystyti, galva palyginus nedidelė. Stipriai išvystytas regėjimas. Snapas trumpas, prie galvos padengtas oda, lenktas. Iki šių dienų išliko 3 būriai ir 5 šeimos:

Išnykusios plėšriųjų paukščių šeimos[taisyti | redaguoti kodą]

Prie iki istoriniais laikais išnykusių dieninių plėšriųjų paukščių, priskirtina teratornitidų (Teratornithidae) šeima, su labai stambiais paukščiais gyvenusiais mioceno ir pleistoceno epochose. Jie laikomi giminingais amerikos grifų (Cathartidae) ir gandrinių (Ciconiidae) šeimoms. Iki šiol mažiausiai yra nustatytos keturios jų gentys bei penkios rūšys, tarp kurių didingasis argentavis (Argentavis magnificens). Dar stambesni plėšrieji paukščiai egzistavo kariaminių paukščių (Cariamiformes) būrio, siaubapaukščių (Phorusrhacidae) šeimoje, tai Onactornis pozzi, Phorusrhacos longissimus, Titanis walleri, Physornis fortis, Paraphysornis brasiliensis, Brontornis burmeisteri ir kitos rūšys. Išnykusių plėšriųjų paukščių šeimų sąrašas:

Naktiniai plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Naktiniams plėšriesiems paukščiams priskiriami pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrys. Jie turi kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis, riestą snapą, stiprias kojas su aštriais nagais ir turi labai jautrią klausą.

Stambiausi pasaulio plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Viena stambiausių kada nors gyvenusių mūsų planetoje skraidančių plėšriųjų paukščių rūšių, buvo didingasis argentavis (Argentavis magnificens), jų išskėstų sparnų tarpugaliai siekė 7 m, svėrė 70–78 kg, kūno ilgis 1,7–2 m. Šių didžiulių paukščių trys fosilijos rastos iš vėlyvojo mioceno epochos laikotarpio, šiaurės vakarų ir centrinėje Argentinoje. Viena didžiausių egzistavusių plėšriųjų paukščių rūšių, buvo Kelenken guillermoi. Jų kūno ilgis siekdavo 3,2 m aukštį, 2,28 m į ilgį ir sverdavo apie 230 kg. Verta paminėti palyginus visai neseniai, jau istoriais laikais, apie 1400 metus išnykusius milžiniškuosius Hasto erelius. Jų svoris 9-15 kg, kitais šaltiniais - apie 16,5 kg, kūno ilgis iki 140 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 300 cm. Dabar išlikę patys stambiausi plėšrieji paukščiai yra iš Amerikos grifų, vanaginių, bei iš dalies tikrųjų pelėdų, sekretorinių šeimų. Žemiau lentelėje nurodytos stambiausios dabar gyvenančių plėšriųjų paukščių rūšys, nurodant didžiausias jų kūno svoris, kūno ilgis ir išskėstų sparnų tarpugalių didžiausias ilgis. Skliausteliuose nurodytas mažiausias ir didžiausias kūno svoris, kūno ilgis bei išskėstų sparnų tarpugalių atstumas.

Rūšis Didž. svoris Didž. kūno ilgis Didž. ilgis tarp
išskėstų sparnugalių
Kiti duomenys
Andinis kondoras (Vultur gryphus) 15,0 (8–15,0 kg) 130 (100–130 cm) 320 (260–320 cm)
Kaliforninis kondoras (Gymnogyps californianus) 14,1 (7–14,1 kg) 134 (109–134 cm) 300 (249–300 cm)
Tamsusis grifas (Aegypius monachus) 14,0 (7–14,0 kg) 120 (98–120 cm) 310 (250–310 cm)
Himalajinis grifas (Gyps himalayensis) 12,0 (8–12,0 kg) 110 (103–110 cm) 289 (260–289 cm)
Palšasis grifas (Gyps fulvus) 11,3 (6,2–11,3 kg) 110 (93–110 cm) 269 (234–269 cm)
Kapinis grifas (Gyps coprotheres) 10,9 (7,07–10,9 kg) 115 (96–115 cm) 260 (226–260 cm)
Ausuotasis grifas (Torgos tracheliotos) 9,4 (4,4-9,4 kg) 115 (95–115 cm) 280 (250–280 cm)
Dėmėtasis grifas (Gyps rueppellii) 9,0 (6,4–9,0 kg) 103 (85–103 cm) 260 (226–260 cm)
Baltapetis jūrinis erelis (Haliaeetus pelagicus) 9,0 (4,9–9,0 kg) 105 (85–105 cm) 245 (195–245 cm) Stambiausias erelis
Harpija (Harpia harpyja) 9,0 (4,0–9,0 (10,0[2]) kg) 107 (86,5–107 cm) 201 (176–201 cm) Galingiausias p.p.
Erelis beždžionėdis (Pithecophaga jefferyi) 8 (4,5–8 kg) 102 (86–102 cm) 202 (184–202 cm) Vienas galingiausių p.p.
Aviėdra, arba barzdotasis grifas (Gypaetus barbatus) 7,8 (4,5–7,8 kg) 125 (94–125 cm) 283 (231–283 cm)
Bengalinis grifas (Gyps bengalensis) 7,5 (3,5–7,5 kg) 93 (76–93 cm) 260 (192–260 cm)
Paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) 7,5 (3,1–7,5) kg) 92 (69–92 cm) 244 (193–244 (253) cm)
Baltagalvis jūrinis erelis (Haliaeetus leucocephalus) 7,5 (2,3–7,5 kg) 96 (70–96 cm) 244 (168–244 cm)
Baltnugaris grifas (Gyps africanus) 7,2 (4,15–7,2 kg) 94 (78–94 cm) 229 (197–229 cm)
Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos) 7,2 (2,5–7,2) kg) 90 (66-90 cm) 227 (180–227 cm) Vienas galingiausių p.p.
Laibasnapis grifas (Gyps tenuirostris) 93 (77–93 cm) 258 (196–258 cm)
Ilgasnapis grifas (Gyps indicus) 6,3 (5,5–6,3 kg) 91 (83–91 cm) 258 (196–258 cm)
Kautyninis erelis (Polemaetus bellicosus) 6,2 (3,01–6,2 kg) 96 (78–96 cm) 227 (188–227 cm) Vienas galingiausių p.p.
Juodasis erelis (Aquila verreauxii) 5,8 (3–5,8 kg) 96 (75–96 cm) 219 (181–219 cm)
Australinis plėištauodegis erelis (Aquila audax) 5,77 (2,025–5,77 kg) 104 (81–104 cm) 232 (182–232 cm)
Indinis ausuotasis grifas (Sarcogyps calvus) 5,4 (3,6–5,4 kg) 86 (76–86 cm) 229 (199–229 cm)
Baltagalvis grifas (Trigonoceps occipitalis) 5,3 (3,3–5,3 kg) 85 (72–85 cm) 230 (207–230 cm)
Stepinis erelis (Aquila nipalensis) 4,9 (2–4,9 kg) 81 (62–81 cm) 215 (165–215 cm)
Afrikinis vainikinis erelis (Stephanoaetus coronatus) 4,7 kg (2,55-4,7 kg) 99 (80-99 cm) 190 (1,51-190 cm) Vienas galingiausių p.p.
Didysis apuokas žuvininkas (Bubo blakistoni) 4,6 (2,95–4,6 kg) 72 (60–72 cm) 190 (175–190 cm)
Karališkasis erelis (Aquila heliaca) 4,53 (2,45–4,53 kg) 84 (72–84 cm) 216 (180–216 cm)
Baltapilvis jūrinis erelis (Haliaeetus leucogaster) 4,5 (1,8–4,5 kg) 85 (66–85 cm) 218 (178–218 cm)
Karališkasis grifas (Sarcoramphus papa) 4,5 (2,7–4,5 kg) 81 (67–81 cm) 200 (120-200 cm)
Paukštis sekretorius (Sagittarius serpentarius) 4,27 (3,5–4,27 kg) 152 (112–152 cm) 215 (191-215 cm)
Didysis apuokas (Bubo bubo) 4,2 (1,5–4,2 kg) 75 (58–75 cm) 188 (138–188 cm) Vienas galingiausių p.p.
Ilgauodegis jūrinis erelis (Haliaeetus leucoryphus) 3,7 (2,1—3,7 kg) 84 (72–84 cm) 215 (180–215 cm)
Afrikinis jūrinis erelis (Haliaeetus vocifer) 3,6 (1,985-3,6 kg) 77 (63–77 cm) 210 (175-210 cm)
Madagaskarinis jūrinis erelis (Haliaeetus vociferoides) 3,5 (2,2-3,5 kg) 66 (60–66 cm) 180 (165–180 cm)
Kalninis vanaginis erelis (Nisaetus nipalensis) 3,5 (1,8-3,5 kg) 84 (66–84 cm) 175 (134–175 cm)
Blyškusis didysis apuokas (Bubo lacteus) 3,115 (1,615-3,115 kg) 65 (60-65 cm) iki 154 cm

Smulkiausi pasaulio plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Rūšis Didž. svoris Didž. kūno ilgis Ilgis tarp
išskėstų sparnugalių
Kiti duomenys
Nykštukinė pelėda (Micrathene whitneyi) 36-48 g 12,5-14,5 cm 27 cm
Ilgablakstienė pelėdikė (Xenoglaux loweryi) vid. apie 47,5 g 13–14 cm
Tamaulipo žvirblinė pelėda (Glaucidium sanchezi) vid. apie 53 g 13,5-16 cm
Juodakojis nykštukinis sakalėlis (Microhierax fringillarius) 28-55 g 14–17 cm 27–34 cm
Borneo nykštukinis sakalėlis (Microhierax latifrons) 15-17 cm
Apykaklinis nykštukinis sakalėlis (Microhierax caerulescens) 30-50 g 15-18 cm
Filipininis nykštukinis sakalėlis (Microhierax erythrogenys) 37-52 g 15-18 cm

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]