Plėšrieji paukščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Falconiformes
Afrikinis vainikinis erelis (Stephanoaetus coronatus)
Afrikinis vainikinis erelis
(Stephanoaetus coronatus) -
vanaginių (Accipitridae) šeima
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitriformes)
Būrys: Sakaliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Falconiformes)
Būrys: Naujojo Pasaulio grifai
(Wikispecies-logo.svg Cathartiformes)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Strigiformes)
Kai kurių plėšriųjų paukščių genčių ir rūšių kūno siluetai skrydyje - aviėdros (Gypaetus barbatus), tikrųjų grifų (Gyps) genties, erelio juokdario (Terathopius ecaudatus), tikrųjų erelių (Aquila) genties, tikrųjų suopių (Buteo) genties, tikrųjų lingių (Circinae) genties, tikrųjų peslių (Milvus) genties, šelmeninio sakalūno (Elanoides forficatus), tikrųjų sakalų (Falco) genties, tikrųjų vanagų (Accipiter) genties.

Plėšrieji paukščiaipaukščiai, kurie medžioja ir žudo kitus gyvūnus maistui. Nors daugiau ar mažiau plėšriais gali būti laikomi labai daug paukščių, ornitologijoje plėšriesiems paukščiams priskiriami tik keturi konkretūs būriai – vanaginiai paukščiai (Accipitriformes), Naujojo Pasaulio grifai (Cathartiformes)[1], sakaliniai paukščiai (Falconiformes) ir pelėdiniai paukščiai (Strigiformes).[2] Jie visi turi tvirtus, grobio laikymui pritaikytus nagus, tvirtą ir mėsos plėšymui pritaikytą snapą, labai gerą, grobio paieškai pritaikytą regą.[3] Dalis plėšriųjų paukščių, ypač iš Naujojo Pasaulio grifų, bei kiek mažiau iš vanaginių būrio grifų (Aegypiinae) pošeimio, maitinasi daugiausia kritusių gyvūnų maita. Kai kurie grifai, ypač iš Aegypiinae pošeimio neretai puola ir gyvus gyvūnus.

Beveik visoms plėšriųjų paukščių šeimoms būdingas lytinis dimorfizmas (patelės didesnės už patinus), išskyrus amerikinius grifus. Stambiausios plėšriųjų paukščių rūšys yra Naujojo Pasaulio grifų (Cathartiformes) būryje.

Plėšriųjų paukščių skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Plėšrieji paukščiai skirstomi į dieninius ir naktinius.[4]

Dieniniai plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniams dieniniams plėšriesiems paukščiams priskiriami vanaginių paukščių (Accipitriformes), Naujojo Pasaulio grifų (Cathartiformes) ir sakalinių paukščių (Falconiformes) būriai. Jiems būdingas tvirtas kūno sudėjimas ir plati krūtinė. Kojų ir krūtinės raumenys puikiai išvystyti, galva palyginus nedidelė. Stipriai išvystytas regėjimas. Snapas trumpas, prie galvos padengtas oda, lenktas. Iki šių dienų išliko 3 būriai ir 5 šeimos:

Naktiniai plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Naktiniams plėšriesiems paukščiams priskiriami pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrys. Jie turi kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis, riestą snapą, stiprias kojas su aštriais nagais ir turi labai jautrią klausą.

Išnykusios plėšriųjų paukščių šeimos[taisyti | redaguoti kodą]

Didingasis argentavis (Argentavis magnificens) - išnykusių teratornitidų (Teratornithidae) paukščių šeima

Prie iki istoriniais laikais išnykusių dieninių plėšriųjų paukščių, priskirtina teratornitidų (Teratornithidae) šeima, su labai stambiais paukščiais gyvenusiais mioceno ir pleistoceno epochose. Jie laikomi giminingais amerikos grifų (Cathartidae) ir gandrinių (Ciconiidae) šeimoms. Iki šiol mažiausiai yra nustatytos keturios jų gentys bei penkios rūšys, tarp kurių didingasis argentavis (Argentavis magnificens). Dar stambesni plėšrieji paukščiai egzistavo kariaminių paukščių (Cariamiformes) būrio, siaubapaukščių (Phorusrhacidae) šeimoje, tai Onactornis pozzi, Phorusrhacos longissimus, Titanis walleri, Physornis fortis, Paraphysornis brasiliensis, Brontornis burmeisteri ir kitos rūšys. Išnykusių plėšriųjų paukščių šeimų sąrašas:

Stambiausi pasaulio plėšrieji paukščiai[taisyti | redaguoti kodą]

Viena stambiausių kada nors gyvenusių mūsų planetoje skraidančių plėšriųjų paukščių rūšių, buvo didingasis argentavis (Argentavis magnificens), jų išskėstų sparnų tarpugaliai siekė 7 m, svėrė 70–78 kg, kūno ilgis 1,7–2 m. Šių didžiulių paukščių trys fosilijos rastos iš vėlyvojo mioceno epochos laikotarpio, šiaurės vakarų ir centrinėje Argentinoje. Viena didžiausių egzistavusių plėšriųjų paukščių rūšių, buvo Kelenken guillermoi. Jų kūno ilgis siekdavo 3,2 m aukštį, 2,28 m į ilgį ir sverdavo apie 230 kg. Verta paminėti palyginus visai neseniai, jau istoriais laikais, apie 1400 metus išnykusius milžiniškuosius Hasto erelius. Jų svoris 9-15 kg, kitais šaltiniais - apie 16,5 kg, kūno ilgis iki 140 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 300 cm. Dabar išlikę patys stambiausi plėšrieji paukščiai yra iš Amerikos grifų, vanaginių, bei iš dalies tikrųjų pelėdų, sekretorinių šeimų.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. hbw.com / Order Cathartiformes
  2. C. Perrins, A. Middleton. The Encyclopaedia of Birds. Facts on File, 1985. ISBN-13: 978-0816011506
  3. D. W. Fowler, E. A. Freedman, J. B. Scannella. Predatory Functional Morphology in Raptors: Interdigital Variation in Talon Size Is Related to Prey Restraint and Immobilisation Technique
  4. http://www.raptorresearchfoundation.org/education/raptor-world