Kazys Bradūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 35: Eilutė 35:
Tame pačiame Kiršų kaime yra gimusi lietuvių poetė [[Salomėja Nėris]]. Mokėsi [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškio gimnazijoje]], kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius.
Tame pačiame Kiršų kaime yra gimusi lietuvių poetė [[Salomėja Nėris]]. Mokėsi [[Vilkaviškio gimnazija|Vilkaviškio gimnazijoje]], kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius.


[[1937]] m. įstojo į [[VDU|Kauno Vytauto Didžiojo universitetą]] studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Vėliau studijas tęsė [[Vilnius|Vilniuje]]. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: [[Vytautas Mačernis|Vytautu Mačerniu]], [[Bronius Krivickas|Bronium Krivicku]] ir kt. 1937–[[1938]] m. redagavo žurnalą „[[Ateitis]]“. Eilėraščius pradėjo rašyti dar gimnazijoje, o pirmąją knygą išleido [[1943]] m.
[[1937]] m. įstojo į [[VDU|Kauno Vytauto Didžiojo universitetą]] studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Vėliau studijas tęsė [[Vilnius|Vilniuje]]. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: [[Vytautas Mačernis|Vytautu Mačerniu]], [[Bronius Krivickas|Bronium Krivicku]] ir kt. 1937–[[1938]] m. redagavo žurnalą „[[Ateitis (žurnalas)|Ateitis]]“. Eilėraščius pradėjo rašyti dar gimnazijoje, o pirmąją knygą išleido [[1943]] m.


[[1944]] m. pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], [[1949]] m. persikėlė į [[JAV]]. Gyveno [[Baltimorė]]je, [[Čikaga|Čikagoje]]. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: sudarė antologiją „Žemė“, redagavo veikalą „Lietuvių literatūra svetur“, laikraščius [[Draugas (pasaulio lietuvių dienraštis)|„Draugas“]], „Literatūros lankai“. Atkūrus nepriklausomybę [[1994 m.]] grįžo į Lietuvą.
[[1944]] m. pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], [[1949]] m. persikėlė į [[JAV]]. Gyveno [[Baltimorė]]je, [[Čikaga|Čikagoje]]. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: sudarė antologiją „Žemė“, redagavo veikalą „Lietuvių literatūra svetur“, laikraščius [[Draugas (pasaulio lietuvių dienraštis)|„Draugas“]], „Literatūros lankai“. Atkūrus nepriklausomybę [[1994 m.]] grįžo į Lietuvą.

11:38, 27 balandžio 2010 versija

Kazys Bradūnas
Gimė 1917 m. vasario 11 d.
Kiršai, Vilkaviškio raj.
Mirė 2009 m. vasario 9 d. (91 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Kazimiera Bradūnienė
Vaikai Elena Bradūnaitė-Aglinskienė
Jurgis Bradūnas
Veikla poetas
Žinomas (-a) už „Devynios baladės“
„Įaugom Nemuno upyne“
„Sutelktinė“
Žymūs apdovanojimai

Kazys Bradūnas (1917 m. vasario 11 d. Kiršuose, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis – 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – lietuvių poetas.

Biografija

Tame pačiame Kiršų kaime yra gimusi lietuvių poetė Salomėja Nėris. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius.

1937 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Vėliau studijas tęsė Vilniuje. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: Vytautu Mačerniu, Bronium Krivicku ir kt. 1937–1938 m. redagavo žurnalą „Ateitis“. Eilėraščius pradėjo rašyti dar gimnazijoje, o pirmąją knygą išleido 1943 m.

1944 m. pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: sudarė antologiją „Žemė“, redagavo veikalą „Lietuvių literatūra svetur“, laikraščius „Draugas“, „Literatūros lankai“. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m. grįžo į Lietuvą.

Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1992 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2002 m. „Poezijos pavasario“ laureatas.

Bibliografija

  • „Vilniaus varpai“ (1943 m.)
  • „Pėdos arimuos“ (1944 m.)
  • „Svetimoji duona“ (1945 m.)
  • „Maras“ (1947 m.)
  • „Apeigos“ (1948 m.)
  • „Devynios baladės“ (1955 m.)
  • „Morenų ugnys“ (1958 m.)
  • „Sidabrinės kamanos“ (1964 m.)
  • „Sonatos ir fugos: Susitikimas su Čiurlioniu“ (1967 m.)
  • „Donelaičio kapas“ (1970 m.)
  • „Pokalbiai su karalium: anno domini 1323-1973“ (1973 m.)
  • „Alkana kelionė“ (1976 m.)
  • „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ (1981 m.)
  • „Prierašai“ (1983 m.)
  • „Dux Magnus“ (1984 m.)
  • „Krikšto vanduo Joninių naktį“ (1987 m.)
  • „Įaugom Nemuno upyne“ (1990 m.)
  • „Prie vieno stalo“ (1990 m.)
  • „Duona ir druska“ (1992 m.)
  • „Lietuviškoji trilogija“ (1994 m.)
  • „Iš grumsto ir iš dvasios“ (1994 m.)
  • „Apie žemę ir dangų“ (1997 m.)
  • „Sutelktinė“ (2001 m.)

Įvertinimas

Nuorodos


Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kazys_Bradūnas&oldid=2682676"