Alvito valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alvito valsčius
Laikotarpis: XVIII a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alvitas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Alvito valsčius (rus. гмина Ольвита, lenk. gmina Olwita) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, į pietus nuo Žaliosios valsčiaus ir į vakarus nuo Vilkaviškio valsčiaus. Centras – Alvitas. Valsčiaus būstinė XX a. tarpukariu buvo Alvito g. 7, dabartiniuose Alvito bendruomenės namuose.[1] Dabar valsčiaus teritorija priklauso Šeimenos ir Kybartų seniūnijoms.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a., panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (3 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (1 apylinkė).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[2] 108 4816 554 47
1949-01-01
(išsamiau)
108 5 apylinkės [3]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[4]
Alvitas Alvito apylinkė
Dailučiai Dailučių apylinkė
Lankeliškiai Lankeliškių apylinkė
Skardupiai Skardupių apylinkė
Uosiai Uosių apylinkė
Iš viso: 5 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Alvito valsčiuje buvo 47 gyvenvietės. Valsčiaus plotas buvo 108 km², gyventojų tankumas 44,6 žm/km².

  • Alvito bažnytkaimis 41 ūkis (sodyba) – 283 gyventojai
  • Alvito dvaras 1-204
  • Bebravo kaimas 5-21
  • Boblaukio kaimas 21-148
  • Bučinavo dvaras 18-90
  • Bučinavo kaimas 2-4
  • Būdziškių kaimas 22-108
  • Čižiūnų dvaras 16-91
  • Čižiūnų kaimas 5-32
  • Čyčkų (Versnupių) kaimas 67-490
  • Guzelių dvaras 1-51
  • Guzelių kaimas 12-71
  • Jonaičių kaimas 6-61
  • Kaukakalnio dvaras 1-61
  • Kiršų kaimas 12-96
  • Kisiniškių dvaras 28-152
  • Kisiniškių kaimas 12-107
  • Kisiniškių Naujųjų kaimas 57-378
  • Kregždžių dvaras 1-15
  • Kregždžių kaimas 2-19
  • Kumečių kaimas 19-111
  • Misviečių kaimas 19-142
  • Obšrūtėlių kaimas 15-96
  • Patunkiškių kaimas 12-103
  • Paežerių dvaras 3-220
  • Paežerių kaimas 13-83
  • Penkinių dvaras 1-89
  • Penkinių kaimas 2-10
  • Potsviečio kaimas 9-68
  • Purviniškių kaimas 2-35
  • Rakaučiznos palivarkas 1-43
  • Rutkiškių kaimas 10-52
  • Rutkiškių dvaras 1-123
  • Šelvių fabrikas 1-29
  • Simanėliškių dvaras 1-234
  • Skardupių kaimas 9-63
  • Tadzino (Viščiakaimio) kaimas 17-84
  • Tadzino (Viščiakaimio) dvaras 1-79
  • Unijos (Pyraginės) dvaras 1-96
  • Unijos viensėdis 1-4
  • Uosios (Osios) kaimas 9-52
  • Valerianavos palivarkas 1-4
  • Vaičlaukio kaimas 36-192
  • Vanagynės kaimas 6-17
  • Versnupių kaimas 1-74
  • Versnupių dvaras 1-74
  • Viščiakaimio kaimas 22-168

1933 m. Alvito valsčiuje minimi šie kaimai:[5]

  • Bėbravas
  • Boblaukis
  • Bučinavas
  • Budziškiai
  • Čyčkai (Veršnupiai)
  • Čižiūnai
  • Guzeliai
  • Jonaičiai
  • Kiršai
  • Kisiniškiai
  • Kregždžiai
  • Kumečiai
  • Misviečiai
  • Obšrutėliai
  • Osia
  • Patunkiškiai
  • Pažeriai
  • Penkiniai
  • Purviniškiai
  • Rutkiškiai
  • Skardupiai
  • Vaičlaukis
  • Vanagynė
  • Versnupiai
  • Viščiakaimis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4816 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1844 Simanėliškiai Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas 1929
1864 Paežeriai Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, rašytojas, profesorius 1933
1882 Viščiakaimis Juozas Grajauskas, publicistas, kunigas 1930
1899 Alvitas Vincas Kemežys, poetas, vertėjas 1947
1904 Kiršai Salomėja Nėris, poetė 1945
1917 Kiršai Kazys Bradūnas, poetas 2009
1921 Čyčkai Julija Švabaitė-Gylienė, poetė
1926 Alvitas Jonas Juraitis, kunigas, profesorius 2010
1950 Uosiai Dalia Saukaitytė, poetė
1953 Švitrūnai Vladas Buragas, poetas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bendruomenė. Alvitas.lt (tikrinta 2022-04-23).
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182–183
  5. Alvito valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 370 psl.