Cirkliškis
| Cirkliškis | ||
|---|---|---|
  Cirkliškis |
||
| 55°07′26″š. pl. 26°08′10″r. ilg. / 55.124°š. pl. 26.136°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Cirkliškio seniūnija | |
| Gyventojų | 435 | |
 Vikiteka |
Cirkliškis | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Cerkliszki, blrs. Цырклішкі | |
Cirkliškis – kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, prie plento 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , 3 km į pietvakarius nuo Švenčionių. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos, biblioteka.
.jpg)
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo vardas yra asmenvardinis vietovardis – gyvenvietė kūrėsi prie dvaro, kuris buvo vadinamas Tirklio (tarmiškai – Cirklio) vardu. Kaimas dar vadinamas Cirkliške.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Cirkliškio vietovės istorija prasideda nuo „archeologinės senovės“: parko pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio, medžiuose dunkso didingas IV–XIV a. Cirkliškio piliakalnis – Perkūno kalnas. Vėliau šalia atsiradęs Cirkliškio dvaras buvo vadinamas Tirklio (tarmiškai – Cirklio) vardu. Jį valdė Lietuvos didysis kunigaikštis, XV a. – Goštautai, vėliau Radvilos. XVIII a.–XIX a. valdant Mostovskiams pastatyti iki dabar išlikę dvaro rūmai. XIX a. Cirkliškis buvo dvaras ir kaimas Švenčionių apskrities Mikalavo valsčiuje, seniūnijos centras.[2][3]
1959 m. įkurtas Žemės ūkio technikumas, nuo 1976 m. tarybinis ūkis – technikumas, nuo 1990 m. Žemės ūkio mokykla), nuo 2000 m. Švenčionių profesinio rengimo centras. Veikia žuvų perdirbimo įmonė „Jolada“.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Mikalavo valsčius | Švenčionių apskritis |
| –1950 m. | Švenčionių valsčius | |
| 1950–1975 m. | Modžiūnų apylinkė | Švenčionių rajonas |
| 1975–1995 m. | Cirkliškio apylinkės centras | |
| 1995– | Cirkliškio seniūnijos centras | Švenčionių rajono savivaldybė |
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- XIX a. Cirkliškio dvaro sodyba:
- Vėlyvojo klasicizmo formų rūmai, su 6 dorėniškųjų kolonų portiku pagrindiniame fasade. Pastatydinti 1830 m. D. ir E. Mostovskių, nuo 1999 m. restauruojami pagal 1974 m. archit. K. Gibavičiaus projektą.
- Ledainė – klasicizmo laikotarpio apskrito plano statinys su kūginiu stogu.
- Klasicistinių formų kalvė su puskolonių portalu pagrindiniame fasade.
- 34,5 ha parkas, įkurtas XIX a. pradžioje, turi angliškojo parko bruožų, jame yra Cirkliškio piliakalnis ir 11 ha ežeras.
- Iki 1947 m. kaime stovėjo XVIII a. grafų Mostovskių mauzoliejinė koplyčia, sovietinės okupacijos metais susprogdinta, vietoje jos įrengtos TSRS karių perlaidojimo kapinės.
- 7 neveikiančios kapinės.
- Per nacių okupaciją 1941 m. kaime nužudyta grupė žydų vyrų, žudynių vietoje pastatytas memorialinis paminklas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1905 m.[5] | 1931 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1975 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 203 | 102 | 243 | 405 | 465 | 432 | ||
| 1984 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
| 641 | 699 | 579 | 496 | 435 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Cerkliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 535 psl. (lenk.)
- ↑ Cerkliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 295 psl. (lenk.)
- ↑ Cirkliškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 142 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Cirkliškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 311 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Cirkliškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 436 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Cirkliškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 335
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-23 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠVENČIONYS – 2 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Sariai – 11 km Zalavas – 21 km PABRADĖ – 36 km |
Naujas Strūnaitis – 8 km | ||||||||||
| ||||||||||||||