Pabradės herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pabradės herbas - vienas iš Pabradės heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo skydo sidabriniame lauke mėlyna banguota upės juosta, ją kerta juodas kairysis kaspinėlis, kurio kirtimo juostoje žymi 5 sidabriniai roundeliai. Lauko viršutinėje ir apatinėje dalyse po vieną stilizuotą raudoną sakalą. Juostos, kaspinėlio ir sakalų išilginėse ašyse eina sidabriniai siūlai (plonytės juostelės).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Vietovardis yra priešdėlio pa- vedinys iš bendrinio žodžio bradas, brasta. Kol nebuvo tilto per Žeimeną, naudotasi brasta. Gyvenvietės augimą paspartino XIX a. antroje pusėje nutiestas Peterburgo-Varšuvos geležinkelis ir gyvenvietėje pastatyta geležinkelio stotis.

1966 m. prie LTSR kultūros ministerijos įkurta pirmoji TSRS respublikinė heraldikos komisija, per keletą darbo metų sukūrusi 46 miestų herbus, tarp jų ir Pabradės. Tuomet atsižvelgdamas į Pabradės vardo kilmę, dailininkas Arūnas Tarabilda panaudojo brastos motyvą, o stilizuoti sakalai turėjo rodyti senovės medžioklę. Netikėtai mirus dailininkui, jo pradėtą darbą užbaigė jo žmona Valerija Vilija Lipskytė-Tarabildienė. Herbas buvo patvirtintas 1969 m. gruodžio 30 d., tačiau nepraėjus nė metams, partinė valdžia herbus uždraudė naudoti. Atkūrus nepriklausomybę, nutarta išsaugoti garsaus kūrėjo palikimą, palikti „tarabildišką“ stilių, tik herbo figūrą įdėti į standartinį skydą ir panaudoti metalus.

Dabartinio herbo etalono autorius – dailininkas Petras Savukynas. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2006 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino dekretu Nr. 698.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]