Kaltanėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kaltanėnai
Kaltanenai002.JPG
Kaltanenuherbas.PNG
Kaltanėnai
Kaltanėnai
Koordinatės 55°15′11″š. pl. 25°59′35″r. ilg. / 55.253°š. pl. 25.993°r. ilg. / 55.253; 25.993 (Kaltanėnai)Koordinatės: 55°15′11″š. pl. 25°59′35″r. ilg. / 55.253°š. pl. 25.993°r. ilg. / 55.253; 25.993 (Kaltanėnai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybės vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija Kaltanėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 190
Commons-logo.svg Vikiteka Kaltanėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kal̃tanėnai
Kilmininkas: Kal̃tanėnų
Naudininkas: Kal̃tanėnams
Galininkas: Kal̃tanėnus
Įnagininkas: Kal̃tanėnais
Vietininkas: Kal̃tanėnuose
Istoriniai pavadinimai rus. Колтыняны[2]

Kaltanėnai – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 10 km į šiaurę nuo Švenčionėlių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis yra kelių  111  UtenaKaltanėnaiŠvenčionys  ir  114  MolėtaiKaltanėnaiIgnalina  sankryžoje. Pro Kaltanėnus nutiestas Utenos-Švenčionėlių geležinkelis. Veikia biblioteka, paštas (LT-18028), turizmo ir pramogų centras „Prie Žeimenos“, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras (buvusi pagrindinė mokykla).

Kaltanėnai žiemą

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo ežero vardo Kaltanis, pridėjus priesagą -ėnai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukstaitijos nacionalinis parkas.png

Kaltanėnai įsikūrę Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena, abipus Žeimenos upės. Miestelis įeina į Aukštaitijos nacionalinio parko ribas. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaltanėnai pavaizduoti 1613 m. LDK žemėlapyje (fragmentas)

Prie Kaltanėnų, Degutinės miške, yra 6 pilkapiai, kurių sampilai 10–18 m skersmens, 0,6-1,5 m aukščio, jų forma būdinga IX a.XII a.

Kaltanėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo XV a. ketvirto dešimtmečio, kai Ldk Žygimantas Kęstutaitis juos padovanojo didikams Narbutams. 1512 m. minimas Kaltanėnų dvaras, XVII a. pradžioje – miestelis. 1633 m. pastatyta bažnyčia, įkurtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 17971804 m. prie vienuolyno veikė apskrities, nuo 1804 m. pradinė mokykla. Per 16541667 m. karą bažnyčia sudegė, 1696 m. atstatyta. 1740–1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštuonkampe varpine.

XIX a. 2-ojoje pusėje Kaltanėnai garsėjo galvijų ir arklių turgumi. 18611950 m. buvo valsčiaus centras. Draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Kaltanėnuose organizavo kun. J. Burba (mirė ir palaidotas Kaltanėnuose), knygnešius rėmė ir slaptą lietuvių mokyklą įkūrė K. Baužys. 1905 m. vyko anticarinės demonstracijos.

18951899 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys–Adutiškis–Švenčionys–Švenčionėliai–Utena–Panevėžys. 19201939 m. Kaltanėnai priklausė Lenkijai. Jos valdžia 1922 m. uždarė „Ryto“ draugijos mokyklą, varžė lietuvių kunigų veiklą. 1922 m. gyventojai lietuviai boikotavo Vidurio Lietuvos seimo, 1928 m. – Lenkijos seimo rinkimus. Nuo 1936 m. lietuvių kultūros veiklą plėtojo „Ryto“ draugijos, Šv. Kazimiero draugijos skyriai. 1940 m. įsteigta biblioteka, ambulatorija.

Po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanai. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[3]

2012 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-967 patvirtino Kaltanėnų herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611950 m. Kaltanėnų valsčiaus centras
19201939 m. Lenkija
19501995 m. Kaltanėnų apylinkės centras
po 1995 m. Kaltanėnų seniūnijos centras
Kaltanėnai nuo bokšto

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

Kaltanėnų linijinio plano miestelio senoji dalis Žeimenos upės dešiniajame krante susiklostė XVI a. – XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje. Neogotikinėje vienbokštėje Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje, pastatytoje 1909 m., (archit. Antonas Filipovičius-Dubovnikas) yra du vertingi vėlyvojo baroko altoriai (abu XVIII a., manoma, perkelti iš 17401767 m. statytos bažnyčios).

XIX a. pirmosios pusės – XX a. pirmosios pusės dvaro sodyboje išliko medinis dviaukštis svirnas, statytas apie 1838 m., turi klasicizmo bruožų.[4]

Išliko XIX a. įkurto parko fragmentų. 2004 m. pastatytas Kryžius Kaltanėnų valsčius kovotojams, čia palaidoti keli Lietuvos partizanai. Nudžiūvęs Kaltanėnų ąžuolas – sunykęs gamtos paminklas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1738 m. miestelyje gyveno 18, 1795 m. – 24 šeimos.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1905 m.[5] 1931 m.[6] 1929 m. 1959 m.sur.[7] 1977 m.[8]
201 202 155 289 229 357 278
1979 m.sur.[9] 1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur. -
288 301 282 282 204 190 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Etnokultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaltanėnai – įdomi vietovė liaudies kultūros požiūriu. Šių apylinkių liaudies kūryba seniai domimasi. Apylinkių tautosaką tyrinėjo švietėjas Jonas Burba (1853–1915; palaidotas Kaltanėnų kapinėse). Tarmę tyrinėjo žymus kalbininkas ir etnografas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Eduardas Volteris (1856–1941). 1928 m. šiose apylinkėse dirbo suomių tautosakininkas prof. Viljas Mansika (1884–1947). Etnografai, tautosakininkai atranda čia turtingą kūrybos patirtį: darbų išmanymą, liaudies žodinės kūrybos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl. (Wikisource.org)
  3. Algimantas MiškinisKaltanėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 232 psl.
  4. Algimantas Miškinis. Kaltanėnai. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 6. Vilnius, 1983 m.
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
  7. KaltanėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 31 psl.
  8. KaltanėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 222 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Algimantas Miškinis ir kt. Kaltanėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 189
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png UTENA - 37 km
Kūriniai - 3,8 km
Berniūnai - 2,8 km
Beržija - 1,6 km
Linkmenys – 9 km IGNALINA – 16 km
Palūšė – 11 km
Šakarva – 8 km
Obelų Ragas - 5,5 km
Ožkiniai - 1,7 km
Blank-50px.png
Labanoras – 15 km
MOLĖTAI – 38 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kukliai - 1,5 km
Šakališkė - 2 km
ŠVENČIONĖLIAI – 10 km ŠVENČIONYS - 17 km