Pereiti prie turinio

Tyzenhauzai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tyzenhauzai (Tiesenhausen)
Buivolas
Buivolas
Kilmė Holšteinas
Titulas Grafas
Laikotarpis XIII–XX a.
Šalys Livonija, LDK, Rusijos imperija
Dvarai Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys

Tyzenhauzai (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – iš Žemutinės Saksonijos kilusi Baltijos vokiečių giminė, suvaidinusi didelį vaidmenį Livonijos (Latvijos ir Estijos), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) bei Rusijos valstybiniame gyvenime. Giminės herbas – Buivolas.

Pirmieji du broliai Engelbrechtas ir Teodorikas Tyzenhauzenai atvyko į Livoniją, Rygos apylinkes kartu su pirmaisiais Livonijos – kalavijuočių ordino riteriais. 1269 m. Johanas Tyzenhauzenas (Johann von Tiesienhausen) kartu su Polocko kunigaikštytės Sofijos ranka įgijo leno teisę valdyti Kokenhauzą.[1] Jo palikuonys Kurše turėjo keletą dvarų. Johanas Tyzenhauzenas 1279 m. kovo 5 d. žuvo Aizkrauklės mūšyje su lietuviais.

1561 m. Kuršui tapus Abiejų Tautų Respublikos vasaline hercogyste, Tyzenhauzai tapo LDK valdiniais ir valstybės veikėjais. Ilgainiui vedybomis ir už gerą tarnybą jie įsigijo keletą dvarų Lietuvos Gardino vaivadijoje, o vėliau ir kitose vietovėse. XVIIXVIII a. įgijo nemažą įtaką ir iškilo į didikus. Karalius Jonas Kazimieras 1667 m. balandžio 16 d. už švedų užgrobtoje teritorijoje prarastas pareigybes Reinholdui Tyzenhauzui suteikė Kupiškio seniūno pareigas.

Kita tos pačios giminės šaka perėjo tarnauti švedams, gyveno Švedijoje.

XIX a. keli Tyzenhauzai iškilo Rusijos imperijos caro administracijoje.

Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys ir kiti.

Žymiausi Tyzenhauzai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]