Tyzenhauzai

Tyzenhauzai (Tiesenhausen)
Buivolas
Kilmė	Holšteinas
Titulas	Grafas
Laikotarpis	XIII–XX a.
Šalys	Livonija, LDK, Rusijos imperija
Dvarai	Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys

Tyzenhauzai (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – iš Žemutinės Saksonijos kilusi Baltijos vokiečių giminė, suvaidinusi didelį vaidmenį Livonijos (Latvijos ir Estijos), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) bei Rusijos valstybiniame gyvenime. Giminės herbas – Buivolas.

Istorija

Pirmieji du broliai Engelbrechtas ir Teodorikas Tyzenhauzenai atvyko į Livoniją, Rygos apylinkes kartu su pirmaisiais Livonijos – kalavijuočių ordino riteriais. 1269 m. Johanas Tyzenhauzenas (Johann von Tiesienhausen) kartu su Polocko kunigaikštytės Sofijos ranka įgijo leno teisę valdyti Kokenhauzą.^[1] Jo palikuonys Kurše turėjo keletą dvarų. Johanas Tyzenhauzenas 1279 m. kovo 5 d. žuvo Aizkrauklės mūšyje su lietuviais.

1561 m. Kuršui tapus Abiejų Tautų Respublikos vasaline hercogyste, Tyzenhauzai tapo LDK valdiniais ir valstybės veikėjais. Ilgainiui vedybomis ir už gerą tarnybą jie įsigijo keletą dvarų Lietuvos Gardino vaivadijoje, o vėliau ir kitose vietovėse. XVII–XVIII a. įgijo nemažą įtaką ir iškilo į didikus. Karalius Jonas Kazimieras 1667 m. balandžio 16 d. už švedų užgrobtoje teritorijoje prarastas pareigybes Reinholdui Tyzenhauzui suteikė Kupiškio seniūno pareigas.

Kita tos pačios giminės šaka perėjo tarnauti švedams, gyveno Švedijoje.

XIX a. keli Tyzenhauzai iškilo Rusijos imperijos caro administracijoje.

Dvarai

Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys ir kiti.

Žymiausi Tyzenhauzai

Gotardas Jonas Tyzenhauzas (m. 1641 m.), 1634–1640 m. Tartu vaivada.
- Gotardas Jonas Tyzenhauzas (m. 1669 m.), Vilniaus vyskupas-sufraganas, Metonsko vyskupas-nominatas, Smolensko vyskupas.
- Steponas Tyzenhauzas, Reinholdo vaikaitis, 1700 m. Naugarduko vaivada.
  - Jonas Steponas Tyzenhauzas, 1714–1730 m. Mstislavlio vaivada.
  - Benediktas Tyzenhauzas, Smiltenės seniūnas (starosta szmeltyński)
  - Antanas Tyzenhauzas (1733–1785), Gardino ir Šiaulių ekonomijos valdytojas, Lietuvos dvaro paiždininkis.
  - Mykolas Tyzenhauzas, Lietuvos didysis raštininkas.
    - Ignotas Tyzenhauzas, (1760–1822)^[2]^[3], LDK pėsčiosios gvardijos šefas, Pasalio seniūnas, Šv. Stanislovo ir Baltojo erelio ordinų kavalierius, 1812 m. Napoleono I administracijos Lietuvos laikinosios komisijos narys. Rokiškio dvaro sodybos statytojas^[4].
      - Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853) – Lietuvių 19 pėstininkų pulko pulkininkas Napoleono I armijoje, gamtininkas ornitologas, dailininkas^[5].
        Zbygnievas Tyzenhauzas (1823–1845)
        
        Elena Tyzenhauzaitė (1825–1865) gamtininkė, dailininkė
        
        Marija Pšezdzieckienė-Tyzenhauzaitė (1827–1890), tapytoja ir filantropė.
        
        Reinoldas Tyzenhauzas (1830–1880), valstybininkas, filosofas, muzikos mokyklos Rokiškyje steigėjas, vienas iš garlaivystės kūrėjų, Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios fundatorius.
        
        Vladislovas Tyzenhauzas (gimė apie 1830 m., mirė kūdikystėje)
      - Sofija de Šuazel-Gufjė – Tyzenhauzaitė (1790–1878), pirmoji moteris rašytoja iš Lietuvos.
      - Adolfas Rudolfas Tyzenhauzas (1790–1830) – Lietuvių raitosios artilerijos pulko pulkininkas Napoleono I armijoje^[6].
      - Aleksandra Tyzenhauzaitė-Giunterienė (apie 1790–1843) dailininkė^[7].

Šaltiniai

Nuorodos

Vikiteka: Tyzenhauzai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Ziemia Lidzka lenkų kalba

[2] Rokiškio krašto muziejus

[3] Nauji Rokiškio istorikų atradimai apie Sofiją Tyzenhauzaitę

[4] ttps://zemaitiuzeme.lt/personalijos/tyzenhauzas-ignotas/

[5] ttps://zemaitiuzeme.lt/personalijos/tyzenhauzas-konstantinas-2/

[6] ttps://zemaitiuzeme.lt/personalijos/tyzenhauzas-adolfas-rudolfas/

[7] ttps://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/aleksandra-tyzenhauzaite-giunteriene/

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]