Tyzenhauzai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tyzenhauzai (Tiesenhausen)
Buivolas
Buivolas
Kilmė Holšteinas
Titulas Grafas
Laikotarpis XIII-XX a.
Šalys Livonija, LDK, Rusijos imperija
Dvarai Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys

Tyzenhauzai (Tiesenhausen, Tysenhausenhauz) – iš Holšteino vokiečių kilusi giminė, suvaidinusi didelį vaidmenį Livonijos (Latvijos ir Estijos), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) bei Rusijos valstybiniame gyvenime. Giminės herbas – Buivolas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji du broliai Tyzenhauzai atvyko į Livoniją, Rygos apylinkes kartu su pirmaisiais Livonijos - kalavijuočių ordino riteriais. 1269 m. Jonas Tyzenhauzas kartu su Polocko kunigaikštytės Sofijos ranka įgijo leno teisę valdyti Kokenhauzą. [1] Jo palikuonys Kurše turėjo keletą dvarų. Vienas iš Tyzenhauzų 1279 m. žuvo kovose su lietuviais.

1561 m. Kuršui tapus Abiejų Tautų Respublikos vasaline hercogyste, Tyzenhauzai tapo LDK valdiniais ir valstybės veikėjais. Ilgainiui vedybomis ir už gerą tarnybą jie įsigijo keletą dvarų Lietuvos Gardino vaivadijoje, o vėliau ir kitose vietovėse. XVII-XVIII a. įgijo nemažą įtaką ir iškilo į didikus. Karalius Jonas Kazimieras 1667 m. balandžio 16 d. už švedų užgrobtoje teritorijoje prarastas pareigybes Reinholdui Tyzenhauzui suteikė Kupiškio seniūno pareigas.

Kita tos pačios giminės šaka perėjo tarnauti švedams, gyveno Švedijoje.

XIX a. keli Tyzenhauzai iškilo Rusijos imperijos caro administracijoje.

Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lyda, Pastovys, Pabradė, Vepriai, Rokiškis, Kupiškis, Salos, Želudokas, Lesiščė, Bitėnai, Lukštai, Skiemonys, Kamajai, Skrebiškis, Dvarčionys ir kiti.

Žymiausi Tyzenhauzai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka