Tiškevičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tiškevičiai
Leliva - giminės herbas
Leliva - giminės herbas
Pradininkas Tiška
Titulas Grafas, Bajoras
Šalys LDK
Dvarai Balbieriškio,
Biržų (Astravo),
Deltuvos,
Dubingių,
Kretingos,
Lahoisko,
Lentvario,
Leonpolio,
Nemėžio,
Palangos,
Raudondvario,
Trakų Vokės,
Valažino,
Užutrakio,
Žiežmarių
Atšakos Biržų, Lahoisko
Tiškevičių rūmai Trakuose

Tiškevičiairusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus (minimas 1437 m.) sūnaus Tiškos (rus. Тышко; Timotiejaus). Tiškos sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Тышкович (Tyškovič). Jis tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos įtakoje pradėta rašyti Tyszkiewicz.

XVI a. pabaigoje Tiškevičiai tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais, tačiau vėliau prisiėmė katalikybę. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Iš Tiškevičių giminės atstovų 9 buvo vaivados, 2 vyskupai, 3 lauko etmonai, 3 kaštelionai, 3 iždininkai, 4 didieji maršalkos.

Tiškevičių giminės herbas Leliva. Giminės devizas „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“)

Valdos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiškevičių atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiškevičių rūmai Lahoiske (Napoleonas Orda, XIX a.)

Lahoisko šaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biržų šaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mykolas Tiškevičius (~16801762 m.), Lietuvos ir Lenkijos buožės husarų vėliavininkas, Stžalkovo seniūnas, grafų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos pradininkas:

Raudondvario linija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiškevičių rūmai Palangoje
Tiškevičių rūmai Vilniuje, Trakų g.
Tiškevičių rūmai Lentvaryje

Kretingos linija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakų Vokės linija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka