Inturkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Inturkė
Inturkė3.JPG
Inturkė
Inturkė
Koordinatės 55°09′36″š. pl. 25°33′40″r. ilg. / 55.160°š. pl. 25.561°r. ilg. / 55.160; 25.561 (Inturkė)Koordinatės: 55°09′36″š. pl. 25°33′40″r. ilg. / 55.160°š. pl. 25.561°r. ilg. / 55.160; 25.561 (Inturkė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Inturkės seniūnija
Gyventojų (2021) 237
Commons-logo.svg Vikiteka Inturkė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Iñturkė
Kilmininkas: Iñturkės
Naudininkas: Iñturkei
Galininkas: Iñturkę
Įnagininkas: Iñturke
Vietininkas: Iñturkėje
Istoriniai pavadinimai rus. Интурки[2]

Inturkė (arba Anturkė) – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, prie kelio  173  MolėtaiPabradė , 12 km į pietryčius nuo Molėtų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-33007).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inturkė įsikūrusi Galuonų ežero Gėluoto įlankos šiauriniame krante. 3 km į šiaurės rytus yra Kertuojų ežero, 2 km į rytus – Išnarų ežeras. Į rytus nuo Inturkės yra Labanoro regioninis parkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inturkė žinoma nuo 1373 m. XVI a. – seniūnijos centras. Nuo XVI a. ir jos apylinkės priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui. 1555 m. pastatyta bažnyčia (perstatyta 1668 m., XVIII a. viduryje – XIX a. pirmoje pusėje).

1834 m. įsteigta pradžios mokykla, 19491953 m. septynmetė, 19532001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Inturkės pagrindinė mokykla, gyvavusi iki 2020 metų rudens.

1860 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Per II pasaulinį karą Inturkės gyventojai nukentėjo nuo Armijos Krajovos. 1941 m. liepos – rugpjūčio vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta Inturkės žydų. 19471950 m. valsčiaus, vėliau apylinkės centras. 1949 m. įkurtas Inturkės kolūkis, kaimas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1960 m. įkurtas paštas, medicinos punktas, 1988 m. vaikų darželis, kultūros namai.

Žydai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Antrojo pasaulinio karo Inturkėje gyveno 62 žydų šeimos; iki Holokausto liko tik 40 šeimų, kartu skaičiuojant ir gretimą Raitarados kaimą. Kiti emigravo į Pietų Afriką, JAV, o keletas – į Palestiną. Reitaroda buvo laikoma Inturkės priemiesčiu. Čia gyveno 20 žydų šeimų.[3][4][5][6][7] Inturkės ir Reitarodos gyventojai žydai nužudyti 1941 m. Lakajos miške dabartiniame Švenčionių raj.[8]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Inturkės seniūnijos centras ?
1947 m. Molėtų valsčius Utenos apskritis
19471950 m. Inturkės valsčiaus centras
19501995 m. Inturkės apylinkės centras Molėtų rajonas
1995 Inturkės seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybė

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inturkės reginys
Akmuo su data
Inturkės bažnyčia

Inturkės planas linijinis. Centre – liaudiškojo romantizmo medinė Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, statyta XVIII a. viduryje – XIX a. pirmoje pusėje ir XVIII a. varpinė; jos žalvarinis varpas išlietas 1671 m., 1973 m. perkeltas iš Rudesos kapinių koplyčios. Vienanavę bažnyčios vidaus erdvę puošia giliais kesonais suskirstytos lubos, XVIII a. liaudiškojo baroko formų altorius, vertingi paveikslai („Šv. Barbora“, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, abu XVIII a., „Šv. Antanas“, XVIII a. pabaiga, „Švč. Mergelė Marija, pamynusi žaltį“, „Šv. Kazimieras“, abu XIX a., „Šv. Ambraziejus laimina Cezarį Teodorą“, 1873 m.), Kryžiaus kelio stočių paveikslai (1878 m., tapytojas Butkevičius). Paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ aptaisai – XVIII a.

Inturkės Dievo Motinos Užtarėjos cerkvėje, statytoje 1860 m. yra vertingos ikonos („Šv. Sava Višeriškis“, XIX a. vidurys, „Šv. Marija Magdalietė“, „Šv. Elijas“, „Šv. Aleksandras Neviškis“, „Šv. Mikalojus“, 1889 m. ir jų aptaisai.[9]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2] 1866 m. 1905 m.[10] 1923 m.sur.[11] 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[13] 1977 m.[14]
104 414 792 183 217 188 230
1979 m.sur.[15] 1985 m.[16] 1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2011 m.sur.[19] 2021 m.sur.[20] -
261 237 282 324 237 237 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 342 psl. (Wikisource.org)
  3. Lithuanian Jewish Communities Nancy Schoenburg, ‎Stuart Schoenburg · 1996 · ‎History
  4. Molėtų krašte jau gyja holokausto žaizdos. Viktorija Kazlienė, Indraja, Utenos krašto kultūrinis žurnalas, 2021 m., birželis, Nr.2 (81), p.24, skyrius Atmintis
  5. [1]
  6. „Molėtų krašte jau gyja holokausto žaizdos“. Viktorija Kazlienė,– Vilnis, 2021 m. sausio 26 d., Nr. 7, (8376)
  7. „Inturkės žydų likimas“, prof. Aleksandras Vitkus, istorikas Chaimas Bargmanas;. kovo 12 d. Nr.20 (8192) Vilnis.
  8. „Molėtų krašte jau gyja holokausto žaizdos“. Viktorija Kazlienė,– Vilnis, 2021 m. sausio 26 d., Nr. 7, (8376)
  9. Inturkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 186 psl.
  10. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. InturkėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 645 psl.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. InturkėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 489 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Inturkė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 59
  17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Inturkė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 51 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png MOLĖTAI – 13 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ūta – 6 km
Joniškis – 14 km
PABRADĖ – 30 km