Pabradės valsčius
| Pabradės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1929 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pabradė |
 Lenkija
| |
| Vilniaus vaivadija | Švenčionių apskritis (1929–1939) |
 Lietuva
| |
| Vilniaus kraštas | Švenčionėlių apskritis (1939–1941) |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Švenčionių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Švenčionių apskritis (1944–1950) |
Pabradės valsčius (lenk. gmina Podbrodzie) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Pabradė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pabradės valsčius įkurtas 1929 m. balandžio 22 d. vietoje lenkiško Joniškio valsčiaus.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Pabradės rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1949-01-01 (išsamiau) |
403 | 10 apylinkių [2] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
|---|---|
| Arnionys I | Arnionių apylinkė |
| Bėčiai | Bėčių apylinkė |
| Karkažiškė | Karkažiškės apylinkė |
| Katelninkai | Katelninkų apylinkė |
| Kločiūnai | Kločiūnų apylinkė |
| Magūnai | Magūnų apylinkė |
| Pavoverė | Pavoverės apylinkė |
| Prienai | Prienų apylinkė |
| Purviniškiai | Purviniškių apylinkė |
| Zalavas | Zalavo apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ M.P. z 1929 r. nr 93, poz. 223
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 146