Jurbarkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jurbarkas
   Jurbarkas COA.gif   
Jurbarkas1.JPG
Miesto vaizdas nuo Nemuno pusės

Jurbarkas
55°4′40″ š. pl. 22°46′0″ r. ilg. / 55.07778°š. pl. 22.76667°r. ilg. / 55.07778; 22.76667 (Jurbarkas)Koordinatės: 55°4′40″ š. pl. 22°46′0″ r. ilg. / 55.07778°š. pl. 22.76667°r. ilg. / 55.07778; 22.76667 (Jurbarkas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1259
Meras Ričardas Juška
Gyventojų (2011) 12 510
Plotas 13,28 km²
Tankumas (2011) 942 žm./km²
Altitudė 29 m
Pašto kodas LT-74001
Commons-logo.svg Vikiteka JurbarkasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)
Vardininkas: Jùrbarkas
Kilmininkas: Jùrbarko
Naudininkas: Jùrbarkui
Galininkas: Jùrbarką
Įnagininkas: Jùrbarku
Vietininkas: Jurbarkè

Jurbarkas – miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė), nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas.

Mieste stovi Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.), Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia, buvusi pravoslavų cerkvė, Vytauto paminklas, kultūros rūmai, paštas (LT-74001), krašto istorijos muziejus, Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), turizmo informacijos centras, rajono centrinė ligoninė. Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai.

Už 3 km į vakarus stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis, Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas (nuo 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.

Istorija

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.[3]

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai. Kovos tarp šių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. 1611 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde.

Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1915 m. Jurbarko valsčiaus centras
1915–1917 m. ? Jurbarko apskrities centras
19181947 m. Jurbarko valsčiaus centras Raseinių apskritis
1947–1950 m. Jurbarko apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Jurbarko rajono centras Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–2007 m. Jurbarko rajono savivaldybės centras Tauragės apskritis
2007 Jurbarko miesto seniūnija


Pavadinimo kilmė

Miesto aerofotonuotrauka
Paminklas Vytautui Didžiąjam

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg. Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.

Kultūra

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra sporto centras ir mokykla, Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m.
1823 m. 1885 m.*[2] 1897 m.sur. 1904 m.*[1] 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.
3 000 2 869 7 400 6 490 4 409 5 200 4 400
1970 m.sur. 1974 m.[4] 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. -
6 541 10 500 11 200 10 644 14 310 13 797 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai kurių duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti.

Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas
Kauno gatvė

Žymūs žmonės

Sportas

Futbolas

Lengvoji atletika

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.[6]

Miestai partneriai

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Юрбургъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 409 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Юрбургъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl. (rus.)
  3. Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta
  4. JurbarkasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 138 psl.
  5. Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 152 psl.
  6. „Jurbarkas 2003“ (xls) (Lietuvių k.). LLAF. 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-27. 

Literatūra

  • Jurbarkui - 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). - Kaunas: V3 studija, 2009. - 100 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-737-41-4

Nuorodos