Pereiti prie turinio

Kalniečiai

Koordinatės: 54°55′19″š. pl. 23°56′28″r. ilg. / 54.922°š. pl. 23.941°r. ilg. / 54.922; 23.941 (Kalniečiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalniečiai
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
{{#if:
Tvenkinys Kalniečių parke
Kalniečiai
Kalniečiai
54°55′19″š. pl. 23°56′28″r. ilg. / 54.922°š. pl. 23.941°r. ilg. / 54.922; 23.941 (Kalniečiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Eigulių seniūnija
Vikiteka Kalniečiai
Kirčiavimas
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kalniẽčiai
Kilmininkas: Kalniẽčių
Naudininkas: Kalniẽčiams
Galininkas: Kalniečiùs
Įnagininkas: Kalniẽčiais
Vietininkas: Kalniẽčiuose
Istoriniai pavadinimai rus. Кальница, liet. Kalnica, Kalnytė

Kalniečiai – Kauno miesto dalis šiaurės rytiniame pakraštyje, į šiaurę nuo Žaliakalnio ir į vakarus nuo Dainavos.[2] Pastatyti 19751985 m. (architektai A. Steponavičius, G. Miškinienė, A. Krasilnikova). Bendras plotas – 78,39 ha, iš jų parko teritorijos – 14,86 ha. Susideda iš trijų mikrorajonų. Vyrauja daugiaaukščiai namai. Yra LSMUL Kauno Klinikos, keli prekybos centrai, VDU „Rasos“ gimnazija, Kauno Antano Smetonos gimnazija, Kalniečių poliklinika, Kalniečių parkas su tvenkiniu.

16-aukščiai namai prie Čečėnijos aikštės, 2012 m.

XIX a. viduryje nutiesus plentą KaunasUkmergė, abipus jo buvo pradėti statyti gyvenamieji pastatai, vietovė vadinta Kalnytė. XX a. pradžioje pastatytas VII Kauno fortas.

1954 m. įkurta biblioteka, vėliau darželis-mokykla, 3 lopšeliai-darželiai, silpnaregių mokykla internatas, vaikų globos namai, neprigirdinčiųjų internatinė mokykla.[3]

1980 m. pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (architektai V. Juršys, V. Paipalas; dabartinis „Iki“), 1986 m. – „Kalniečiai“ (architektas E. Miliūnas).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m. Lenino rajonas
2000 Žaliakalnio seniūnija
Kalniečių poliklinika

Vyrauja vadinamosios Kauno serijos 5, 9 ir 12 aukštų surenkamieji stambiaplokščiai gyvenamieji namai. Reikšmingiausia tuometinė naujovė – kompozicinis namų sutelkimas aplink pėsčiųjų gatves – kiemus. Jos veda į prekyvietes, autobusų ir troleibusų stoteles, mokyklas, vaikų darželius. Namai kiemo fasadais priartinti vienas prie kito. Savitų bruožų Kalniečiams suteikia namų numeracija ir gatvių pavadinimų užrašai: namų numeriai dideli (3×4 m), kiekvienoje gatvėje skirtingos spalvos.

Pagal tipinius projektus pastatytos 3 vidurinės mokyklos, 7 vaikų lopšeliai ir darželiai, pagal individualų projektą pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (1980 m., architektai V. Juršys, V. Paipalas), parduotuvė „Šiaurinė“, vienas didžiausių tuo metu prekybos centrų Baltijos šalyse „Kalniečiai“ (19811988 m., architektas E. Miliūnas). 1984 m. rajono centro vietai pabrėžti, jo erdvinei ir tūrinei struktūrai paįvairinti prie „Vitebsko“ prekybos centro pagal individualų projektą pastatyti trys 16 aukštų 90 butų gyvenamieji namai (architektas E. Andrašius). 1985 m. įrengta 5 ha aikštė su skveru, baseinu ir naktį apšviečiamais fontanais (architektas V. Juozaitis).

1983 m. Kalniečių gyvenamojo rajono kūrėjams paskirta TSRS Ministrų Tarybos premija už geriausią projektą ir jo įgyvendinimą.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1923 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5]
37 209
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.92 ir 23.94“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
  3. Kalniečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 222 psl.
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.