Lietuvos akcinis inovacinis bankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos akcinis inovacinis bankas
Buvusi formakomercinis bankas
PramonėBankininkystė
Įkurta1988 m.
Uždaryta1996 m.
Centrinė būstinėKaunas, Lietuva Lietuva
Svarbiausi darbuotojaiArtūras Balkevičius
PadaliniaiVilnius, Alytus

Lietuvos akcinis inovacinis bankas, LAIB – pirmasis Lietuvos komercinis bankas, įsteigtas Kaune 1988 m., vėliau perkeltas į Vilnių. Banko vadovas – Artūras Balkevičius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. turėjo 30 filialų šalyje, 59 korespondentines sąskaitas užsienyje. Priėmė indėlius, teikė paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Rėmė investicinius gamtos apsaugos ir energetikos projektus, būsto ir kt. programas.[1]

Bankroto aplinkybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė moratoriumą bankinėms operacijoms. Teisėsaugininkų teigimu, bankas pradangino apie 271 mln. litų. 1995 m. gruodžio 20 d. LAIB valdybos pirmininkui Artūrui Balkevičiui ir viceprezidentui Eugenijui Verbavičiui iškeltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto švaistymo stambiu mastu, A. Balkevičius buvo sulaikytas. 2003 m. byla buvo nutraukta nesurinkus kaltės įrodymų.

1997 m. bankrutuojančio LAIB problemos buvo sprendžiamos valstybiniu lygiu – banko prievoles perėmė valstybė. Likviduojamo banko aktyvai buvo perduoti AB „Turto bankas“. Iš Lietuvos valstybės biudžeto buvo paimta 400 mln. litų atsiskaityti su indėlininkais ir banko sąskaitose pinigus laikiusiais juridiniais asmenimis.[2] [3]

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Banko žlugimas paskatino esmines permainas LR Vyriausybėje. Paskelbus apie banko veiklos sustabdymą, po kelių savaičių paaiškėjo, kad likus dienai iki bankroto tuometinis LR ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius galimai pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, atsiimdamas iš šio banko terminuotą indėlį.[4] Šį poelgį LDDP partijos prezidiumas įvertino kaip „moralinę ir politinę klaidą“. Dėl premjero elgesio iš vyriausybės pasitraukė ministrai Povilas Gylys ir Linas Linkevičius. Seimo nutarimu A. Šleževičius buvo atleistas iš pareigų.[5]

Po šio bankinės sistemos sukrėtimo Lietuvoje sugriežtėjo bankų priežiūra. Nuo 1996 m. pradėtos įgyvendinti kelios Europos Sąjungos direktyvos. Visi komerciniai bankai privalo vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais, kurių vykdymą tikrina tarptautinės pripažintos audito firmos. Nuo 2009 m. Lietuvoje visi indėliai iki 100 tūkst. eurų apdrausti šimtu procentu, kas sudaro didžiąją dalį Lietuvoje laikomų indėlių.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]