Akmena (upė)
Šis straipsnis apie upę. Apie miesto dalį skaitykite straipsnyje Danė (Klaipėda).
| Akmena-Danė | |
|---|---|
 Akmena ties Kretinga
| |
| Ilgis | 62,5 km |
| Baseino plotas | 595 km² |
| Vidutinis debitas | 6,9 m³/s |
| Ištakos | Kretingos rajonas |
| Žiotys | Kuršių marios |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Akmena-Danė |
Akmena-Danė – upė vakarų Lietuvoje. Prasideda prie Mažųjų Žalimų kaimo, 6 km į p.v. nuo Salantų, teka per Kretingos rajoną, Kretingos miestą, Klaipėdos rajoną ir Klaipėdoje įteka į Kuršių marias.
55–57 km nuo žiočių ir Klaipėdos mieste upės vaga sureguliuota. Vidurupis teka eroziniu slėniu, gausu riedulingų rėvų. Žemiau Kretingos teka plačiu senslėniu. Slėnio vid. plotis 400–500 m, šlaitų aukštis 5–10 m. Aukštupio ir vidurupio vagos vidutinis plotis 5–18 m, žemupio iki 40 m. Gylis 0,3-1,3 m, Klaipėdoje 5–7 m. Vid. nuolydis 88 cm/km, žemupio (15 km iki žiočių) nuolydis 7 cm/km. Srovės greitis 0,1-0,2 m/s. Debitas žiotyse: maks. 90, min. 0,7 kub.m/s. Pavasario potvynių aukštis: vidurupyje iki 3 m, ties Klaipėda iki 1,7 m.
Manoma kad kuršiškos kilmės Dangės pavadinimas kilęs nuo to, kad Akmena ties Klaipėda tekėdama suformuoja statų „kampą“.
Intakai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Kiti objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ant Akmenos-Dangės upės yra 4 tvenkiniai:
- Tūbausių (atstumas nuo žiočių 41,2 km, plotas 84,9 ha)
- Padvarių (34,2 km, 82 ha, įrengtas 1981 m.)
- Kretingos (31,4 km, 7,1 ha)
- Bajorų (28 km, 1,5 ha)
Upę kertantys žymesni tiltai (pasroviui):
- Kretingos tiltas
- Kretingos Birutės gatvės tiltas
- Bajorų–Ėgliškių tiltas
- Kretingalės tiltas
- Kelio A13 tiltas per Danę
- Tauralaukio tiltas
- Klaipėdos Liepų gatvės tiltas
- Klaipėdos geležinkelio tiltas
- Klaipėdos Mokyklos gatvės tiltas
- Biržos tiltas
- Pilies tiltas
Prie upės esantys svarbesni objektai:
- Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis (įkurtas 1992 m., į jį įeina apie apie 3 km Akmenos upės aukštupio),
- Kurmaičių piliakalnis (Akmenos ir Pilsupio santakoje),
- Kretingos vandens malūnas (pastatytas apie 1786 m.),
- Aukštkiemių, Plūcių kapinynas (0,2 km į p.r. nuo Klaipėdos – Palangos kelio tilto per Dangę,
- Klaipėdos universiteto Botanikos sodas,
- Velnio akmuo (4 m ilgio, 3,3 m pločio, sveria apie 50 t kairiajame Dangės krante, Tauralaukyje,
- Klaipėdos piliavietė (kairiajame krante, netoli žiočių), į ją vedantis Pasukamasis tiltas,
- Pirmoji Smiltynės perkėla.
Prie upės Akmena-Dangė yra šios gyvenvietes: Mažieji Žalimai, Knėžai, Akmenalės, Rubiniškė, Darataičiai, Vaineikiai, Dubašiai, Kašučiai, Užparkasiai, Žiogeliai, Genčai, Tūbausiai, Kurmaičiai, Tinteliai, Padvariai, Kretinga, Bajorai, Ėgliškiai, Egliškiai, Valėnai, Šlikiai, Kretingalė, Sarčiai, Pipirai, Gvildžiai, Purmaliai, Tauralaukis, Klaipėda.
Pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo versmių iki Bajorų (Klaipėdos krašto ribos) vadinama Akmena, toliau – oficialiai Dane, – paprastai Dange (iki 1984 m. buvo vadinama tik Dange). Pirmą kartą ši upė paminėta 1252 m. liepos 29 d. Kalavijuočių ordino magistro ir Kuršo vyskupo sutartyje dėl Klaipėdos pilies pastatymo, ji vadinama Dange (1253 m. – Danghe, 1290 m. – Dange).
Upėvardis „Akmena“ kilo nuo žodžio akmuo. Pavadinimas „Danė“ laikomas labai senovišku, siejamas su av. dānu- „upė“, oset. дон „upė, vanduo“. O žodis „Dangė“ kildinamas iš danga („purvina, pelkėta vieta, valka“).[1]
Nėra sutariama, kuri vandenvardžio lytis – Danė ar Dangė – pirminė. Dalis kalbininkų (Vytautas Mažiulis, Antanas Salys) formą Dangė laiko pirmine, kuršiškos kilmės. Šaknis dang- yra daugiareikšmė, o latvių vardyne itin susijusi su vietovardžiais. Be pagrindinės reikšmės 'riesti, lenkti' ir iš jos išeinančių 'kampas', 'įlanka', 'nelygus, išdaužytas kelias', yra ir kita – 'žemuma, žema, pelkėta vieta'.[2]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mažosios Lietuvos enciklopedija. T1. V., 2000. p. 266
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. p. 41–42.