Merkurijus (prekybos centras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Universalinė parduotuvė „Merkurijus“
Laisves aleja001.jpg

Universalinė parduotuvė „Merkurijus“
54°55′52.08″ š. pl. 23°54′51.71″ r. ilg. / 54.9311333°š. pl. 23.9143639°r. ilg. / 54.9311333; 23.9143639 (Merkurijus (prekybos centras))Koordinatės: 54°55′52.08″ š. pl. 23°54′51.71″ r. ilg. / 54.9311333°š. pl. 23.9143639°r. ilg. / 54.9311333; 23.9143639 (Merkurijus (prekybos centras))
Vieta Kaunas, Lietuva
Statusas Nugriautas
Statybų pradžia 1976 m.
Statybų pabaiga 1982 m. spalio 1 d.
Atidarymas 1983 m. sausio 3 d.
Aukštų sk. 5
Plotas 12900 m²

Universalinė parduotuvė „Merkurijus“ – vienas žymiausių sovietmečio laikotarpio išskirtinės architektūros prekybos centrų Kaune, buvęs vienu miesto simbolių. Objektas neišlikęs, 19832009 m. stovėjęs prestižinėje miesto vietoje, Laisvės al. 60.

Parduotuvė pastatyta 1982 m., jai suteikiant romėnų prekybos ir komercijos dievo Merkurijaus vardą. Objektas įkurdintas buvusio Švarcų namo su „Triumfo“ kinoteatru vietoje. Savo didžiuliu tūriu ir išskirtine padėtimi bei reprezentatyviu puošnumu buvo svarbi miesto centro dominantė ir susitikimų vieta, sovietmečio laikotarpio modernizmo architektūros pavyzdys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Merkurijus“ Laisvės alėjoje

1866 m. šioje vietoje mūrinį dviaukštį namą pasistatė Kauno gildijos pirklys Zelmanas Šternas. Vėliau jį įsigijo miestietis Ekelis Frankas. 1908 m. statinio savininkais tapo Dovydas ir Debora Švarcai. Jie 1909 m. savo sklypo kampe pagal Jokūbo Ušakovo projektą pastatė dviaukštį namą, kurio pirmame aukšte įrengė kino teatrą „Triumf“. Po Pirmojo pasaulinio karo tai buvo geriausia kino salė Kaune. 1932 m. suremontuota pagal inž. Nikolajaus Mačiulskio projektą. Per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo paversta vokiečių teatru, o po karo vėl veikė kino teatras.

1970 m. iš carinio laikotarpio likę sklypo pastatai nugriauti, o 1975 m. sukurtas universalinės parduotuvės projektas (archit. Antanas Algimantas Sprindys). 1976 m. sklype prasidėjo statybos. 1980 m. šalia atsiradusioje erdvėje įrengtas fontanas (archit. Vanda Peleckienė). Statinys užbaigtas 1983 m. Po Nepriklausomybės atgavimo įsikūrė Akcinė bendrovė „Merkurijus“ (įmonės kodas – 233683370),[1] kuri vėliau neteko savo prekybinės ir estetinės reikšmės. 2007 m. priimtas sprendimas pastatą nugriauti.[2] 2009 m. „univermagas" buvo išmontuotas.

Prekybos centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietų laikais pastatyti tokio lygio objektui buvo sunku gauti kokybiškų statybinių medžiagų, praktiškai jos buvo deficitinės prekės. Tai pareikalavo iš statybos direkcijos, priklausiusios Kauno miesto vykdomojo komiteto prekybos organizacijų valdybai, didelio sumanumo, optimizmo ir kantrybės, apeinant tuomečius statybų suvaržymus ir apribojimus, derantis su Maskvos valdžia dėl leidimų ir pan. 1982 m. spalio 1 d. valstybinė komisija iš Kauno statybos tresto priėmė užbaigtą statyti universalinę parduotuvę „Merkurijus“ su Visuomeninio maitinimo kompleksu. Oficiali Merkurijaus atidarymo data ir valanda oficialios valdžios buvo slepiama, kadangi buvo siekiama išvengti tais laikais įprastos pirkėjų spūsties. Iškilmingas atidarymas įvyko 1983 m. sausio 3 d. Pirmuoju parduotuvės direktoriumi paskirtas Ramutis Alis Skorupskas. Naujai atidarytoje parduotuvėje pirkėjai galėjo rasti apie 10 tūkst. pavadinimų prekių, kasdien čia apsilankydavo vidutiniškai apie 20 tūkst. žmonių, metų apyvarta siekė beveik 52 mln. rublių. Pirkėjai galėjo užsukti ir į 28 vietų kavinę. Parduotuvė miestiečių tarpe turėjo didelį pasisekimą, buvo įvertinta ir tapo traukos centru Laisvės alėjoje. Ji buvo itin svarbi socialiniu aspektu bei žymiausia parduotuvė visame Kaune. Geriausiais savo laikais „Merkurijuje“ dirbo apie 800 darbuotojų, kurie per dieną aptarnaudavo 20-30 tūkst. pirkėjų. Jaunas kolektyvas vykdė aktyvią komercinę veiklą, ieškojo naujų darbo organizavimo formų ir jas įgyvendino, stengėsi tenkinti pirkėjų poreikius.

„Merkurijaus“ autoriai:

  • Algimantas Sprindys (projektas ir objekto pavadinimas), architektas
  • Algis Kazlauskas (projekto konstrukcinė dalis), konstruktorius
  • Česlovas Stankevičius (projektas), Miestų statybos projektavimo instituto vyr. inžinierius
  • Jonas Maciulevičius (interjeras ir reklama), POV reklamos biuro vadovas

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Štilis“ statybvietėje Laisvės al. 60 (2012 m. vasara)
Statybvietė 2017 m. pavasarį

Buvo planuojama pastatyti aštuonių aukštų pastatą, kuris turėjo pasižymėti funkcionaliąja architektūra, derinant horizontalios ir vertikalios stačiakampių „dėžučių“ tūrius. Galutinai sukurtas keturių aukštų parduotuvės pastatas pasižymėjo stambiu masteliu. Statinio vertikaliojoje dalyje dominavo iškilęs dekoratyvus penkių aukštų laiptinės bokštas, viršuje papuoštas firminiu parduotuvės ženklu. Fasadai buvo padengti išskirtiniu granitiniu tinku. Statinio architektūros prabangą ir monumentalumą pabrėžė dekoratyvūs vertikalūs elementai, į viršų žymiai platėjanti statinio struktūra. Sienų linijos ryškėjo apšviestos fasadinių žibintų, kurie buvo gana retas reiškinys sovietmečio architektūroje. Pagrindinis tūris nuo istorinės Laisvės alėjos užstatymo linijos buvo kiek atitrauktas, pakeičiant istoriškai nusistovėjusią sankryžos struktūrą, dėl ko urbanistų šis sprendimas buvo kritikuotas.

Duomenys:

  • Architektūros tipas: profesionalus
  • Stilius: vėlyvasis modernizmas
  • Projekto įgyvendinimo metai: 19651983 m.
  • Paskirtis: prekyba
  • Medžiagos: plytų mūras, gelžbetonis
  • Bendras plotas: 12900 m²
  • Prekybos salių plotas: 5200 m²
  • Objekto kaina: apie 6 mln. rublių

Naujas projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus taryba pritarė idėjai kadaise labai populiarios universalinės parduotuvės vietoje pastatyti naują daugiafunkcinį pastatą. „Merkurijaus“ savininkė 2008 m. tapo tarptautinė nekilnojamojo turto bendrovė „Homburg valda“. Ji nutarė atgaivinti merdintį prekybos centrą – buvo paskelbtas architektūros konkursas. Nutarta, kad projektą, panaudodama kai kurias architekto Eugenijaus Miliūno idėjas, toliau vystys Algimanto Kančo studija. Naujuoju statiniu planuota moderniai atkartoti priešais stovinčio buvusio „Pieno centro“ administracinio pastato (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) linijas, apjungiant „smetoniškąją“ ir šiuolaikinę architektūrą. „Merkurijus“ vietoje numatytą įgyvendinti projektą architektų bendruomenė ir miestiečiai vertino skirtingai. Kai kurie jų manė, kad tokiu būdu lengva ranka užbraukiama palyginti trumpa senojo pastato istorija.[3] 2008 m. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, apsvarsčiusi naujojo daugiafunkcio komplekso „Merkurijus“ techninį projektą, jam pritarė. Leidimas „Merkurijui“ griauti buvo išduotas dar 2008 m. rugpjūčio 12 d. Paveldo specialistai vertybe senojo objekto nepripažino.

Būsimasis Merkurijus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal naująjį A. Kančo ir E. Miliūno studijų projektą, komplekse įsikurs prabangios parduotuvės, biurai, gyvenamieji būstai ir kelių aukštų požeminiai automobilių garažai. „Merkurijus“ atgims kaip daugiafunkcinis 28 000 m² pastatas, kurio žemesnieji aukštai bus skirti komercinei veiklai, o kiti – gyvenamiesiems apartamentams, kurie būtų orientuoti į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius Kauno gyventojus. Po vienu stogu koncentruosis įvairios paklausios veiklos sritys. Taip bus siekiama pratęsti istorinį tęstinumą, išlaikant buvusį prekybos gigantą traukos centru Laisvės alėjoje. Atsižvelgiant į sudėtingą unikalios gatvės specifiką bei konkurencinę aplinką, vietinėje nekilnojamojo turto rinkoje atsiras išskirtinis objektas.

Projekto plėtotojai į naująjį kompleksą ketina investuoti apie 150 mln. litų. „Merkurijaus“ statybos darbų pabaiga suplanuota 2012 m. pabaigoje. 2011 m. pradėtose statybose buvusio „Merkurijaus“ sklypo duobę užpildė naujojo statinio pamatai bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės gelžbetoninės konstrukcijos. Kiti einamieji statybos darbai buvo pristabdyti.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sandra Kliukaitė. „Daugiafunkcinis kompleksas Kaune“. Archiforma – 2008, nr. 43, p. 91–93.
  • Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915)“. Kaunas, 2001 – p. 134–135.
  • Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. „Prarastas miestas: Kur buvo „Triumfo“ kino teatras?“ Kauno diena – 1999, gegužės 29, p. 23.
  • J. Minkevičius. „Universalinė parduotuvė „Merkurijus“, Laisvės alėja 60“. Kauno

architektūra – Vilnius, 1991 – p. 144–146.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/upload/tenderoffers/468.pdf Akcinė bendrovė „Merkurijus“
  2. http://blogas.kvb.lt/wp-content/uploads/Buves_-Svarcu-namas.pdf „Merkurijaus“ istorija nuo Švarcų namo
  3. http://www.sa.lt/lt/?cid=1139&p= Kauno „Merkurijaus“ metamorfozės

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Merkurijus