Pereiti prie turinio

Hermeneutika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hermis – dievų pasiuntinys

Hermeneutika – filosofijos kryptis, kilusi iš religinių tekstų aiškinimo. Kartais dar vadinama „hermeneutine filosofija“. Pirmiausia iš Šv. Rašto, o vėliau ir kitų – Korano, Toros.

Šiuolaikinė hermeneutika nutolo nuo savo ištakų. Ji tyrinėja ne tik tekstų aiškinimą, bet ir apskritai supratimo, interpretacijos reiškinius. Todėl ji dar vadinama interpretacijos, supratimo teorija. Hermeneutika svarsto galimybę suprasti tekstą kaip išraišką per prasmės atkūrimą arba sukūrimą naujoje – jau interpretatoriaus interpretacijoje. Teksto prasmės supratimas hermeneutui yra savotiškas kūrybinio akto pakartojimas, pasiekiamas įsigyvenant į jo sukūrimo istorinę epochą ir įsijaučiant į autoriaus ketinimus. Supratimo sklaida – aiškinimas ir interpretavimas. Taigi, hermeneutikos tikslas – padaryti mąstymo prielaidas kiek galima aiškesnes, tuo pačiu įtraukiant į aiškinimo vyksmą.

Plačiausiu požiūriu hermeneutika yra filosofijos kryptis, nagrinėjanti pasaulio, tikrovės interpretacijos būdus. Ji yra viena iš vyraujančių šiuolaikinės filosofijos krypčių. Pastaruoju metu, tekstų koncepcija buvo išplėsta iki pasisakymo ar kalbos, įvairių pasirodymų, dailės kūrinių ir netgi įvykių.

Žodžio „hermeneutika“ kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis hermeneutika turi dvi kilmes. Viena yra iš graikų dievo, Hermio, iš pradžių prekybos, vėliau ir magijos globėjo. Hermis buvo ryšininkas tarp dievų ir žmonių pasaulio, todėl jis siejamas su paslaptimi, uždarumu. Kita, iš sinkretiškos ptolemėjiškos dievybės, Hermio Trismegisto, simbolizuojančio užslėptą ir paslaptingą žinojimą. Todėl kiek vėliau hermeneutika pradėta vadinti tekstų (dažniausiai paslaptingų) aiškinimo mokslu.

Hermeneutinės krypties atstovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII-XIX a.

XX a.

Apie hermeneutiką

Hermeneutinės filosofijos vertimai į lietuvių kalbą

  • Hans-Georg Gadamer „Grožio aktualumas: menas kaip žaidimas, simbolis ir šventė“ (vertė Giedrė Grinytė). – Vilnius, Baltos lankos, 1997
  • Hans-Georg Gadamer „Istorija. Menas. Kalba“ (sudarė ir vertė A. Sverdiolas). – Vilnius, Baltos lankos, 1999, ISBN 9986-813-49-2
  • Hans-Georg Gadamer „Du tūkstančiai metų be naujo Dievo: Pasikalbėjimai Kapryje 1994 metų vasarį“ (vertė Lina Kliaugaitė, redagavo Marius Daškus) // Jacques Derrida, Gianni Vatimo et al. „Religija: seminaras, vykęs Kaprio saloje, vadovaujant Jacques’ui Derrida ir Gianni Vattimo“, Vilnius, Baltos lankos, 2000, ISBN 9986-813-12-3, p. 222–232
  • Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“ (vertė Rasa Kalinauskaitė, Gintautė Lidžiuvienė). – Vilnius, Baltos lankos, 2000, ISBN 9986-813-59-X
  • Paul Ricoeur „Egzistencija ir hermeneutika: interpretacijų konfliktas“ (vertė A. Sverdiolas). – Vilnius, Baltos lankos, 2001, ISBN 9986-403-74-X