Laukuvos valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laukuvos valsčius
Laikotarpis: XIII a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Laukuva
Lietuva Lietuva
Tauragės apskritis (1920–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Tauragės apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Tauragės apskritis (1944–1948)
Rietavo apskritis (1948–1950)

Laukuvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Laukuva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1253 m. pusę Laukuvos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] XIV a. valsčius buvo Medininkų žemėje, vėliau panaikintas. Atkurtas po I pasaulinio karo, galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Rietavo rajonui (5 apylinkės), Šilalės rajonui (1 apylinkė) ir Varnių rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[2] 133 5094 1173
1949-01-01
(išsamiau)
176 9 apylinkės [3]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[4]
Girvainiai Girvainių apylinkė
Kantautai Kantautų apylinkė
Laukuva Laukuvos apylinkė
Požerė Požerės apylinkė
Palokystis Palokysčio apylinkė
Ręsčiai Ręsčių apylinkė
Sarviečiai Sarviečių apylinkė
Šiauduva Šiauduvos apylinkė
Vaitkaičiai I Vaitkaičių apylinkė
Iš viso: 9 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[5]

  • Aitvidaičių (Atvidaičių) k.
  • Apvaršuvos k.
  • Aukštagirės k.
  • Baltkalnio k.
  • Baublių k.
  • Bilionų k.
  • Bučių k.
  • Burbiškių k.
  • Dainiškės k.
  • Dargalių k.
  • Dargių k.
  • Degliškės k.
  • Drukteinių k.
  • Dulkialaukio k.
  • Dvarvičių k.
  • Girininkų k.
  • Girvainių k.
  • Gulbių k.
  • Ivoniškių dv.
  • Ivoniškių k.
  • Jankaičių k.
  • Kantautalių k.
  • Karūžiškių k.
  • Kaštaunalių k.
  • Kelpšaičių k.
  • Kontautų k.
  • Kuitainių k.
  • Laukuvos mstl.
  • Laukvarių k.
  • Malavėnų k.
  • Mykulių k.
  • Monkiškės k.
  • Padievyčio k.
  • Padvarninkų k.
  • Palaukuvio k.
  • Paligunių k.
  • Palipio vs.
  • Palokistalio k.
  • Palokiščio k.
  • Pikaičių dv.
  • Pikaičių k.
  • Pikaičių vs.
  • Pikaitelių k.
  • Požerės k.
  • Požerio k.
  • Reistrų k.
  • Ręsčių k.
  • Reškėtų k.
  • Rūdiškės vs.
  • Ruskių k.
  • Sališkės vs.
  • Samoskolių k.
  • Sarvičių k.
  • Siautelių k.
  • Silvestrų k.
  • Stungaičių k.
  • Šauduvos k.
  • Šauliškės vs.
  • Šukuolių k.
  • Tautvilų k.
  • Treigių k.
  • Trunpainių k.
  • Ustronių k.
  • Vabalių k.
  • Vaikiulaukų k.
  • Vaitkaičių dv.
  • Vaitkaičių k.
  • Vankių Didž. k.
  • Vankių Maž. k.
  • Virpilo k.
  • Virpilų plv.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 5094 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1891 Apvaršuva Leonas Jonikas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas 1969
1903 Selvestrai Leonas Kaulakis, energetikas 1987
1923 Bučiai Antanas Rubšys, prelatas, Šv. Rašto vertėjas 2002
1935 Mėčiai Petras Bielskis, režisierius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 114
  5. Versmė.lt