Laukuvos valsčius
| Laukuvos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Laukuva |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1920–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1948) Rietavo apskritis (1948–1950) |
Laukuvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Laukuva.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1253 m. pusę Laukuvos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui.[1] XIV a. valsčius buvo Medininkų žemėje, vėliau panaikintas. Atkurtas po I pasaulinio karo, galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Rietavo rajonui (5 apylinkės), Šilalės rajonui (1 apylinkė) ir Varnių rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[2] | 133 | 5094 | 1173 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
176 | 9 apylinkės [3] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[4] |
|---|---|
| Girvainiai | Girvainių apylinkė |
| Kantautai | Kantautų apylinkė |
| Laukuva | Laukuvos apylinkė |
| Požerė | Požerės apylinkė |
| Palokystis | Palokysčio apylinkė |
| Ręsčiai | Ręsčių apylinkė |
| Sarviečiai | Sarviečių apylinkė |
| Šiauduva | Šiauduvos apylinkė |
| Vaitkaičiai I | Vaitkaičių apylinkė |
| Iš viso: | 9 apylinkės |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:[5]
- Aitvidaičių (Atvidaičių) k.
- Apvaršuvos k.
- Aukštagirės k.
- Baltkalnio k.
- Baublių k.
- Bilionų k.
- Bučių k.
- Burbiškių k.
- Dainiškės k.
- Dargalių k.
- Dargių k.
- Degliškės k.
- Drukteinių k.
- Dulkialaukio k.
- Dvarvičių k.
- Girininkų k.
- Girvainių k.
- Gulbių k.
- Ivoniškių dv.
- Ivoniškių k.
- Jankaičių k.
- Kantautalių k.
- Karūžiškių k.
- Kaštaunalių k.
- Kelpšaičių k.
- Kontautų k.
- Kuitainių k.
- Laukuvos mstl.
- Laukvarių k.
- Malavėnų k.
- Mykulių k.
- Monkiškės k.
- Padievyčio k.
- Padvarninkų k.
- Palaukuvio k.
- Paligunių k.
- Palipio vs.
- Palokistalio k.
- Palokiščio k.
- Pikaičių dv.
- Pikaičių k.
- Pikaičių vs.
- Pikaitelių k.
- Požerės k.
- Požerio k.
- Reistrų k.
- Ręsčių k.
- Reškėtų k.
- Rūdiškės vs.
- Ruskių k.
- Sališkės vs.
- Samoskolių k.
- Sarvičių k.
- Siautelių k.
- Silvestrų k.
- Stungaičių k.
- Šauduvos k.
- Šauliškės vs.
- Šukuolių k.
- Tautvilų k.
- Treigių k.
- Trunpainių k.
- Ustronių k.
- Vabalių k.
- Vaikiulaukų k.
- Vaitkaičių dv.
- Vaitkaičių k.
- Vankių Didž. k.
- Vankių Maž. k.
- Virpilo k.
- Virpilų plv.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 5094 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1891 | Apvaršuva | Leonas Jonikas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas | 1969 |
| 1903 | Selvestrai | Leonas Kaulakis, energetikas | 1987 |
| 1923 | Bučiai | Antanas Rubšys, prelatas, Šv. Rašto vertėjas | 2002 |
| 1935 | Mėčiai | Petras Bielskis, režisierius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 114
- ↑ Versmė.lt