Ringaudai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ringaudai
Ringaudai.jpg
Gėlių gatvė
Ringauduherbas.PNG

Ringaudai
Koordinatės 54°53′10″š. pl. 23°48′11″r. ilg. / 54.886°š. pl. 23.803°r. ilg. / 54.886; 23.803 (Ringaudai)Koordinatės: 54°53′10″š. pl. 23°48′11″r. ilg. / 54.886°š. pl. 23.803°r. ilg. / 54.886; 23.803 (Ringaudai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Ringaudų seniūnija
Gyventojų skaičius 2 861 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: RingaudaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ringaudaĩ
Kilmininkas: Ringaudų̃
Naudininkas: Ringaudáms
Galininkas: Rìngaudus
Įnagininkas: Ringaudaĩs
Vietininkas: Ringauduosè
Pradinė mokykla
Aikštė ties Gėlių–Žalgirio g.

Ringaudai – gyvenvietė Kauno rajone, į vakarus nuo Kauno, netoli vakarinio lanksto, prie kelio  140  KaunasZapyškisŠakiai .

Veikia Ringaudų pradinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.), kultūros centras (nuo 1997 m.). Toliau rytuose – Tado Ivanausko Obelynės botanikos parkas su jo name įrengtu muziejumi.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png KAUNAS – 8 km
AKADEMIJA 2 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Tabariškiai – 1 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. šioje vietoje buvęs Ringvaldiškių palivarkas, t. y. feodalinių laikų dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, dirbamąja ir kita žeme ir sudarė atskirą ūkininkavimo vienetą. 1886 m. jame buvo 118 gyventojų. 1923 m. – jau tik 26. Mat 1922 m. Lietuvos savanoriams buvo išdalinta Marvos dvaro ir kitų dvarų žemė. „Matininkai žemę sumaniai paskirstė, atsirado keliai, želdiniai, iškilo to meto stiliaus sodybos. Dabar tas savanorių kaimas išsiskiria savo kraštovaizdžio verte…“ – rašė prof. Č. Kudaba. 1926 m. buvusiam Marvos-Rinvaldiškių dvarui patvirtintas Ringaudų pavadinimas[2].

Tarybiniais metais Ringaudai buvo Noreikiškių apylinkės centras, Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio centrinė gyvenvietė.

Ringaudų gyvenvietė pradėjo kurtis 1964 m., kai į Noreikiškes persikėlė LŽŪA. Mokomasis ūkis jau anksčiau buvo įsikūręs, turėjo beveik 5000 ha žemės. Juodelynė jau buvo perpildyta, tapo Kauno priemiesčiu. Siūlyta naują gyvenvietę statyti Pypliuose, bet dėl per didelio atstumo atsisakyta. Ringaudai tiko visapusiškai ir greitai virto statybų aikštele. Gėlių gatvės pradžioje ūkis savo darbuotojams pastatė 6 dviaukščius daugiabučius namus su bendrais ūkiniais pastatais tolėliau (Ukmergės r. Dainavos miestiškas gyvenvietės variantas).

Valstybės, ūkio lėšomis gyvenvietė buvo suprojektuota, nutiestos elektros linijos, keliai, vandentiekis. Dujas ir telefonus įsivedė patys gyventojai vėliau. Bevardžio mokomojo ūkio ribos buvo nuo Tirkiliškių iki Kačerginės, kaimų gyventojai buvo nukeldinami. Nukeliamiesiems skirdavo 12-15 arų sklypą, teikdavo kelių dešimčių tūkstančių rublių kompensaciją. Kas senų pastatų pats nenusigriovė, buldozeriai išrausdavo duobes ir palaidodavo ne tik statinių liekanas, jų pamatus, bet ir žydinčius sodus.

Individualius namus statėsi ir nemažai ūkio kontoros, fermų, mechaninių dirbtuvių ir kitų padalinių darbo žmonių, Akademijos dėstytojai, mokyklų pedagogai ir kiti. Jiems pagrindinė keliama sąlyga – Noreikiškių apylinkėje reikėjo išdirbti 6 metus. Statybą reikalavo užbaigti per 4 metus. Mokomasis ūkis visas pastangas buvo sutelkęs ne tiek studentų praktiniam mokymui, kiek valstybinių planų ir įsipareigojimų vykdymui, bandymams, todėl statė ir plėtė daugiausia gamybai būtinus pastatus: fermas, sandėlius, dirbtuves, elektros pastotes ir kt. Žolės miltams gaminti įrenginį netoli Tabariškių gyventojai praminė „Velnių malūnu“, jis „užkvėpindavo“ kelis aplinkinius kaimus, retkarčiais užsiliepsnodavo.

XX a. pabaigoje buvusioje parduotuvėje įsikūrė Ringaudų pradinė mokykla. Iš Ringaudų ir Noreikiškių kaimų teritorijų dalių 1999 m. įkurtas Akademijos miestelis.[3]

2009 m. patvirtintas Ringaudų herbas, vyko poezijos pavasarėlis „Žodžių žydėjimas“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Garliavos valsčius Kauno apskritis
19501955 m. Ringaudų apylinkės centras Panemunės rajonas
19551961 m. Kauno rajonas
19611989? m. Noreikiškių apylinkė (nuo 1968 m. jos centras)
1999 Ringaudų seniūnija Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ringaudai – lietuviškas asmenvardis, giminingas žodžiams Ringą, Ringė, Ringauda. Kai kurių istorikų teigimu, Ringaudas XII a. pabaigoje esą buvo Lietuvos valstybės kūrėjo Mindaugo tėvas ar pirmtakas. Jis buvęs kunigaikštis, galingas vadas, nugalėjęs totorius prie Nemuno aukštupio. Gyvenęs Naugarduke. Valdžią perdavęs Mindaugui.

Biblioteka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblioteka Tabariškiuose buvo atidaryta 1950 m. ir 50 metų glaustėsi ir S. Martinaičio gryčios nekūrenamame kambaryje (pirmasis bibliotekos vedėjas J. Ramanauskas), ir Ringauduose, mediniame pastate, po to – raudoname mūrelyje šalia Šakių plento, ir Noreikiškių vidurinėje mokykloje bei vaikų darželyje, ir mechaninėse dirbtuvėse. 2002 m. biblioteka persikėlė į E. Savicko namą Gėlių g. 65, kur išnuomotos 5 patalpos, jos gražiai įrengtos. Biblioteka turi 8000 knygų, aptarnauja apie 350 skaitytojų.

Ringaudų Puntukas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. į gyvenvietės vidurį buvo atvežtas ir kranu iškeltas maždaug 20 tonų sveriantis akmuo. Jis surastas kai šalia Nemuno buvo statomi valymo įrenginiai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2011 m.
1886 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur. 1987 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
118 26 321 394 2 751 1 294 1 427 2 197 2 861


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Vyriausybės žinios, 1926, Nr. 236, p. 4.
  3. Ringaudai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  4. Ringaudai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 86 psl.
  5. Ringaudai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 552 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]