Antanas Mackevičius (1828)
| Antanas Mackevičius | |
|---|---|
.jpeg)
| |
| Gimė | 1828 m. birželio 14 d. Morkiai, Viduklės valsčius |
| Mirė | 1863 m. gruodžio 28 d. (35 metai) Kaunas |
| Tėvai | Tadas Mackevičius |
| Veikla | kunigas, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų |
| Alma mater | Kijevo šv. Vladimiro universitetas |
Antanas Mackevičius (1828 m. birželio 26 d. Morkiuose, Viduklės valsčius, dab. Kelmės rajono savivaldybė – 1863 m. gruodžio 28 d. Kaune) – lietuvių kunigas, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė mažažemių bajorų šeimoje. Pėsčias nuėjo į Vilnių ir mokėsi Vilniaus gimnazijoje, pėsčias nuėjęs į Kijevą 1846–1849 m. studijavo Kijevo šv. Vladimiro universitete. Paveiktas 1848 m. revoliucijos Europoje, ėmė mąstyti, kaip išvaduoti Lietuvą iš rusų jungo, palengvinti sunkią valstiečių dalią. Matydamas, kad Lietuvos valstiečiai ypač pamaldūs ir labai pasitiki kunigais, nusprendė tapti kunigu. Metęs Kijevo universitetą, 1850 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją. Baigęs seminariją 1853–1855 m. vikaravo Krekenavoje, 1856–1862 m. – Paberžėje. 1862 m. Vilniuje susitiko su būsimais sukilimo vadais Z. Sierakausku ir K. Kalinausku.
1863 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą (carinio teismo teigimu, jis pirmasis iškėlė sukilimo vėliavą Lietuvoje). A. Mackevičius pirmasis išsakė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje jis perskaitė sukilėlių manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės, nemokamai suteikta žemės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur nusimetęs sutaną apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu ir prisikabino pistoletą.
A. Mackevičius surinko apie 250 ginkluotų žmonių būrį ir ėmė jam vadovauti. Medžiokliniais šautuvais ir dalgiais ginkluotus 8-15 tūkstančių sukilėlių malšino beveik 145 tūkstančiai caro kareivių. 1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, Lebedžių kaime, įvyko paskutinis A. Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis. Gruodžio 17 d. kunigas suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą (dab. Maironio namas). Atsisakius išduoti sukilimo vadus, Michailo Muravjovo nutarimu sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant. Nuosprendis įvykdytas Kaune, Ožeškienės g. 1863 m. gruodžio 28 d.Paberžės bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. Paberžės 1863 m. sukilimo muziejuje įrengta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie kunigo vaikystę, mokslo bei darbo metus ir jo būrio sukilėlių kovas. Eksponuojami asmeniniai daiktai, baldai, dokumentai, priešmirtinis laiškas, rankraštis ir kt.[2]
- 1998 m. rugsėjo 19 d. Ringovėje (Kauno raj.) atidengtas paminklinis akmuo ir koplytstulpis (aut. tautodailininkas Ipolitas Užkurnys).
- 1998 m. rugsėjo 23 d. Saulėtekių (Kauno raj.) pagrindinė mokykla pavadinta Antano Mackevičiaus vardu.
- Atminimo akmuo prie Krekenavos.
- Akmuo su atminimo lenta, skelbiančia A. Mackevičiaus žūties vietą prie Kauno evangelikų reformatų bažnyčios.
-
Atminimo akmuo Ringovėje -
Atminimo akmuo prie Krekenavos -
Atminimo akmuo Kaune
_.JPG)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mackevičius Antanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 742 psl.
- ↑ http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx?Page=MuseumDepartment05 Archyvuota kopija 2009-08-09 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Žiugžda. Sukilimo slopintojų rankose. Antanas Mackevičius. – V.: 1971. – p. 151–163.
- Ona Maksimaitienė, Rita Strazdūnaitė. Acta historica lituanica XV. Antanas Mackevičius: Laiškai ir parodymai. – V.: Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas, 1988.
- Arūnas Gumuliauskas. Baudžiavos panaikinimas ir 1863 m. sukilimas. Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo. – V.: 1993. – p. 229–232.
- Gediminas Ilgūnas. Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos. – V.: Versus aureus, 2007. – 303 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-009-6