Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°02′26.52″N 23°34′57″E / 55.0407000°N 23.58250°E / 55.0407000; 23.58250

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia
Vilkijos bažnyčia.JPG
Vyskupija Kauno
Dekanatas Kauno II
Savivaldybė Kauno rajonas
Gyvenvietė Vilkija
Adresas Bažnyčios g. 19
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1908 m.
Stilius neogotika
Bažnyčios interjeras

Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia stovi Vilkijoje.

Neogotikinė bažnyčia pastatyta XX a. pradžioje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilkijos klebono valdos minimos 1525 m. 1542 m. bažnyčiai dovanota 50 valakų žemės, Pikčiūnų, Dokelių ir Lebedžių kaimai (pastarieji 2 bažnyčiai priklausė iki 1842 m.), 2 sklypai miestelyje ir kasmetinė 80 auksinų duoklė. 1579 m. bažnyčios stogas buvo kiauras, metrikų knygos nerašomos, kapinės neaptvertos. Parapiją aptarnavo nuo 1573 m. Veliuonoje gyvenęs kunigas J. Laskovskis, kuris menkai mokėjo lotyniškai, nežinojo, kokios klebono pareigos. 1601 m. bažnyčiai skirta vieta miestelyje su 14 sodybų. 1606 m. įsteigta parapinė mokykla. Manoma, kad 1721 m. bažnyčia sudegė ir buvo atstatyta. 1730 ar 1731 m. ji vėl sudegė (pastatyta laikina).

1732 m. bažnyčiai skirtas didesnis žemės sklypas prie klebonijos. Nauja bažnyčia pastatyta 1751 m. 1808 m. miestelio plane pažymėta bažnyčia su bokšteliu ir kapinių koplyčia (Vilkijos pietuose, netoli Nemuno). 1841 m. čia gyveno 3 kunigai, bažnyčiai priklausė 14 valakų žemės. Vilkijos vikaru 18621864 m. dirbo tautosakos rinkėjas kunigas Antanas Juška. 1892 m. bažnyčia sudegė.

Bažnyčios statyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1901 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia jau kitoje vietoje, ant kalno. Kunigavo tada Butkus. Apie jį seni žmonės pasakojo legendas. Jis caro kariuomenėje dirbęs kapelionu, gavęs aukštą laipsnį ir krūvą medalių. Kai susiruošė statyti bažnyčią, į susirinkimą sušauktiems parapijiečiams pasakė, kad bažnyčios negalima statyti kišenėje, bažnyčia turi rodyti kelią dangun. Žmonėms buvo pikta, kad klebonas už surinktus pinigus pirmiausia supirkinėjo žemės sklypus ant kalno. Nepaisydamas priekaištų padarė masyvius betoninius pamatus ir nuklojo kelias eiles plytų. Susirgo ir mirė.

Butkaus išsirinktas įpėdinis K. Bučnys buvo šviesios, kilnios sielos žmogus, bet silpno kūno vyras. Vykdė pirmtako priesaką: „Dievo namai turi rodyti kelią dangun“. Išmūrijo sienas ligi langų, nors parapijiečiai maištavo, kad Vilkijai nereikia tokio didelio mūro. Maištą nutildė, o pats mirė.

1906 m. Vilkija gavo energingą, sveiką kleboną Stanislovą Bačkį. Jis rado tuščią parapijos kasą ir maištaujančius žmones. Suprato, kad aukų nesurinks, todėl griebėsi ūkininkavimo. Jaučakiuose bei Vilkijos kaime įkūrė plytines. 19061908 m. bažnyčion įmūrytos plytos ir šiandien gerai laikosi. Viską dirbo patys valstiečiai: kasė, rankiojo kalkakmenius, mynė kojomis bei arkliais, degė, ant savo pečių nešiojo pastoliais. Dirbo veltui. Yra legendų, bylojančių, kad šios bažnyčios statyme dalyvavo ir prijaukinta meška.

1908 m. statyba buvo baigta. Naujosios bažnyčios statyba kainavo apie 45 tūkstančius rublių, o dar 20 tūkstančių reikėjo norint baigti vidaus darbus. Rugsėjo 21 d. Vilkijoje buvo pašventinta naujai pastatyta Šv. Jurgio parapijos bažnyčia. Tai buvo didingas raudonų plytų pastatas, iškilęs ant kalno ir tapęs pagrindiniu miesto akcentu. Į bažnyčios pašventinimo iškilmes susirinko apie 10 tūkstančių žmonių (dabar Vilkijos parapijoje yra maždaug 5 tūkstančiai). Tokio žmonių gausaus susitelkimo Vilkija nėra mačiusi. Iškilmėse dalyvavo 10 kunigų iš aplinkinių parapijų. Pašventinimo apeigas atliko Skapiškio klebonas kun. Daleckis, kuris dirbo vikaru Vilkijos bažnyčioje, sudegusioje 1892 m. Pirmąsias iškilmingas šv. Mišias aukojo Josvainių dekanas kun. Novickis, o pamokslą pasakė Butkiškės klebonas kun. Labokas (jų vardai nežinomi). Per šv. Mišias gražiai giedojo bažnyčios choras, kurį organizavo naujasis Vilkijos klebonas kun. Stanislovas Bačkis. Mišparus iškilmingai laikė Ariogalos klebonas kun. Gudzinskis (vardas nežinomas). Po pašventinimo iškilmių susirinkusieji iškilminga procesija ėjo aplink bažnyčią.

Bažnyčią baigė statyti (įrengti) klebonas Stanislovas Bačkis. Išsaugota nuo sunaikinimo Vilkijos bažnyčia 1920 m. gegužės 18 d. buvo konsekruota (t. y., buvo pašventinta bažnyčia, altoriai, varpas ir liturginiai indai). Šias apeigas Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus pavedimu atliko vyskupas Juozas Skvireckas. Į didįjį altorių buvo įdėtos šventųjų relikvijos ir suteikti atlaidai kasmet minint bažnyčios konsekravimo metines. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

S. Bačkis savo sumanumo dėka apsaugojo šventovę nuo sugriovimo Pirmojo pasaulinio karo metais. Užėjus frontui, Bačkis atsisakė vykdyti rusų karinės vadovybės įsakymą išvykti iš parapijos. Pasilikęs jis vaišino kareivius, kurie „pamiršo“ vykdyti įsakymą, be to susisiekė su vokiečių vadovybe, kuriai pranešė, kad Vilkijoje nebuvo rusų ir nebuvo reikalo apšaudyti miestelio.

1936 m Vilkijos parapiją apjungė 5563 parapijiečiai.

2008 m. Vilkijoje vyko bažnyčios 100 metų minėjimas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia yra pagrindinis Vilkijos miesto akcentas ir ryški dominantė ilgoje Nemuno slėnio atkarpoje (jos bokštų aukštis 35 m). Projekto autorius nėra žinomas.

Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su daugiasiene apside, dvibokštė. Vidus 3 navų. Priekinis fasadas sudėtingas, suskaidytas šiektiek atgal patrauktu frontonu tarp dviejų aukštų bokštų. Šventoriuje 1960 m. pastatytas tautodailininko J. Mikutaičio medinis koplytstulpis, 2014 m. atidengtas akmuo su prezidento Valdo Adamkaus bareljefu.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka