Užvenčio kapinių koplyčia
55°46′59″š. pl. 22°38′46″r. ilg. / 55.783058°š. pl. 22.646007°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Kelmės rajonas |
| Gyvenvietė | Užventis |
| Adresas | Kapų g. 24 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1839 m. |
Užvenčio kapinių koplyčia – koplyčia, esanti Užventyje, Kelmės rajone. Ji stūkso miestelio vakarinėje dalyje įsikūrusių Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos kapinių kalnelyje, prie centrinio tako. Koplyčia medinė, su laidojimo rūsiu. Buvusi prastos būklės, 2017 m. koplyčia suremontuota. Koplyčioje yra apie 50 sėdimų vietų, dar apie 30 maldininkų galėtų stovėti, todėl gali būti naudojama parapijos bažnyčios remontų metu.[1]
Šalia, priešais koplyčią, yra Užvenčio dvaro savininko, 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus kapas. (unikalus kodas 22252)[2] Signataro antkapis stovi 12-13 m į rytus nuo koplyčios. Iki 1996 m. J. Smilgevičiaus palaikai gulėjo kapinių koplyčios rūsyje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užvenčio kapinėse koplyčia parapijiečių rūpinimusi iškilo 1839 m. Nors po to ji ne kartą buvo tvarkoma, tačiau pastato būklė buvo prasta.
2017 m. lapkričio 1 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino restauruotą kapinių koplyčią. Buvusi niūri ir tamsi koplyčia atnaujinta iš esmės: pakeista stogo danga ir įrengta lietaus nuvedimo sistema, pakeisti langai, lubų ir grindų danga, sutvarkyti pamatai, pagaminti suolai ir presbiterijos kėdė, centrinis kryžius (aut. Antanas Viskontas), liturginiai baldai ir altorius. Visa koplyčia iš lauko pusės apkalta nauja mediena, įvesta elektra.
Koplyčios rūsys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčios rūsyje esama palaidojimų, tačiau duomenų apie juos pateikiama mažai. Apie koplyčios rūsį žinių randama J. Smilgevičiaus anūko Vitalio Petrušio, per karą pasitraukusio į Vakarus, prisiminimuose.[3] Jis 1993 m. pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir Užventyje, kapinių koplyčioje, kur tikėjosi rasti senelio kapą. Gavęs klebono leidimą, pateko į koplyčios rūsį, kuriame už geležinių durų rado penkis karstus, vieną atidarytą, su išmėtytais palaikų kaulais. Gerai prisimindamas senelio laidotuves, vykusias 1942 m. šioje koplyčioje, jis atpažino šį karstą pagal unikalius išpjaustytus ąžuolo lapus ant jo dangčio. Po kelių dienų čia sugrįžęs V. Petrušis su pagalbininkais sukalė didelę medinę dėžę, į kurią sudėjo rastąjį karstą su palaikų likučiais, ant dangčio užrašydamas velionio vardą „Jonas Smilgevičius“. 1996 m. jis buvo iškilmingai perlaidotas į kapinių žemę.
Koplyčios remonto metu 2017 m. grindų angoje, vedančioje į rūsį, buvo įmontuotas specialus grindinis stiklas. Ten palaidotųjų vardai likę nežinomi.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Užvenčio bažnyčiai mestas pagalbos ratas[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-11-26.
- ↑ Jono Smilgevičiaus anūko prisiminimai (2014 m. susirašinėjimas)
