Pereiti prie turinio

Venta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Venta
Venta ties Krakiais
Venta ties Krakiais
Ilgis 343 km
Baseino plotas 11 800 km²
Vidutinis debitas 95 m³/s
Ištakos Lietuva
Žiotys Baltijos jūra
Šalys Lietuva, Latvija
VikitekaVenta
Venta Lietuvos žemėlapyje
Venta
Baseinas (hidrologija)

Venta (latv. Venta, žem. Vėnta) – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė.

Prasideda Venių apylinkėse (Kelmės rajonas), 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. Iš pradžių teka į šiaurės rytus; maždaug nuo Ventos-Dubysos kanalo teka į šiaurę per Kuršėnus (Šiaulių rajonas); kiek aukščiau Papilės, priartėjus prie Šiaulių-Mažeikių geležinkelio, pasuka į šiaurės vakarus, teka per Papilę (Akmenės rajonas), Viekšnius, Mažeikius. Nuo Leckavos, upe 3 km nustatyta Lietuvos ir Latvijos valstybės siena. Toliau Venta teka per Latviją į šiaurę ir šiaurės vakarus. Kuldygoje ant Ventos upės yra plačiausias Europoje krioklys (aukštis 2 m, plotis 270–275 m).[1] Įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu.

Žymesni tiltai, pasroviui:

Visos Ventos upės baseino plotas yra 11 800 km², iš jų 5140,4 km² yra Lietuvoje.[2]

Didžiausi intakai:

Vidutinis nuolydis Lietuvoje 85 cm/km. Aukštupyje vaga 3–5 m pločio, nuo Užvenčio iki Varduvos žiočių 30–50 m. Vyraujantis vagos gylis 1–2 m. Aukštupyje daug akmenuotų rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 0,3-0,8 km. Srovės greitis 0,1-0,4 m/s.[3]

Debitas, m³/s ties Ramučiais ties Papile ties Kuodžiais
Didžiausias111369491
Vidutinis4,459,5529,4
Minimalus vasarą0,180,150,18
Minimalus žiemą0,210,10,51

Vandens lygio metinė svyravimų amplitudė Papilėje būna 4 m, ties Abavos žiotimis – 12 m. Upė užšąla vidutiniškai gruodžio pabaigoje, anksčiausiai – lapkričio viduryje. Ledo didžiausias storis nuo 58 cm (žemupyje) iki 90 cm ties Papile. Ledo danga aukštupyje ir vidurupyje išsilaiko 54-74 dienas. Pavasarį ties Papile nuteka 41 %, vasarą 6 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio vandens kiekio.

Ventos slėnis ties Papile paskelbtas geologiniu draustiniu. Ties Užvenčiu ir 17 ha drėkinimo tvenkinys.

Venta vokiškuose šaltiniuose vadinama Windau, lenkiškuose – Windawa. Manoma, kad upėvardžio šaknis yra ven- su determinantu -t-. Kazimieras Būga pavadinimą siejo su žodžiu venteris („tinklas, tiesiamas skersai upę“). Bendrinė šaknies *ven(t)- reikšmė galėjo būti „lenkti, linkti“.[4]

  1. „Lettlands geologiska service“ (latvių). Suarchyvuotas originalas 2017-04-26. Nuoroda tikrinta 2017-09-04.
  2. „Ventos regioninis parkas - Upės“. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.
  3. Venta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 385
  4. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 372