Žemaitės literatūrinė premija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žemaitės literatūrinė premija – viena prestižinių Lietuvos literatūrinių premijų, skiriama už per dvejus praėjusius kalendorinius metus atskira knyga išleistą grožinę prozą, publicistiką kaimo tematika arba už monografijas apie žinomus kraštiečius.

Premija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemaitės literatūrinė premija už geriausią metų grožinę prozą kaimo tematika pradėta teikti 1966 m. Ją įsteigė tuometinis Kelmės rajono Žemaitės kolūkis. Pirmąja premija už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“ buvo apdovanotas rašytojas Juozas Baltušis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir iširus kolūkiams, trejus metus premija nebuvo teikiama. 1994 m. rajono savivaldybė nutarė tęsti tradiciją ir atgaivino premijos skyrimą. Pirmąja nepriklausomos Lietuvos Žemaitės literatūrinės premijos laureate tapo rašytoja Vanda Juknaitė už romaną „Šermenys“.

Premija teikiama birželio mėnesį Užventyje, pažymint rašytojos Žemaitės gimimo metines. Steigėjas Kelmės rajono savivaldybės taryba. Kūrinius premijai gali siūlyti leidyklos, įvairios kūrybinės bei visuomeninės kultūrinės organizacijos, kultūros įstaigos bei patys autoriai. Kūriniai iki balandžio 1 d. pristatomi Kelmės rajono savivaldybės sudarytai komisijai Literatūrinėms premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo eilės tvarkai nustatyti. Su kandidatų kūriniais komisija susipažįsta ir juos apsvarsto iki gegužės 15 d.

Žemaitės literatūrinė premija - penki tūkstančiai litų. Laureatas apdovanojamas ir vardine tautine juosta bei premiją liudijančiu dokumentu. [1] [2]

Premijos laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Laureatas Kūrinys
1966 m. Juozas Baltušis už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“.
1967 m. Algirdas Pocius už apsakymą „Tik du sūnūs“.
1968 m. Vytautas Rimkevičius už knygą „Kaimo kronikos“.
1969 m. Raimondas Kašauskas už apysaką „Žaizdos“.
1970 m. Vytautas Bubnys už knygą „Gegužės nemigą“.
1971 m. Juozas Aputis už apsakymą „Erčia, kur gaivus vanduo“.
1972 m. Mykolas Sluckis už knygą „Merginų sekmadienis“.
1973 m. Romualdas Granauskas už apsakymą „Vidudienio dalgis“.
1974 m. Algimantas Zurba už apsakymus kaimo tematika iš rinkinio „Keistuolių miestas“.
1975 m. Rimantas Šavelis už apsakymus „Kopėčios“ ir „Paparčių pavėsy“, t. p. apsakymų rinkinį „Palei žalią krantą“.
1976 m. Bitė Vilimaitė už apsakymų kaimo tematika rinkinį „Obelų sunki našta“ bei apsakymų ciklą apie Žemaitę.
1977 m. Kazys Saja už knygą „Po to, kai jie pavirto medžiais“.
1978 m. Antanas Miškinis už knygą „Žaliaduonių gegužė“.
1979 m. Adolfas Sprindys už knygą „Povilas Višinskis“.
1980 m. Bronius Radzevičius už 2 dalių romaną „Priešaušrio vieškeliai“.
1981 m. Vladas Dautartas už knygą „Senojo gluosnio pasaka“.
1982 m. Ema Mikulėnaitė už apysaką „Ona“.
1983 m. Anielius Markevičius už knygą „Vienaragio išdaigos“.
1984 m. Eugenijus Ignatavičius už knygą „Ir namų amžinoji šviesa“.
1985 m. Viktoras Brazauskas už knygą „Nežinomų artistų gyvenimas“.
1986 m. Birutė Baltrušaitytė-Masionienė už novelių rinkinį „Lieptai“.
1987 m. Antanas Čalnaris už knygą „Šeštadienio naktys žemuogių miške“.
1988 m. Danielius Mušinskas už knygą „Šviesa virš Tausalo“.
1989 m. Liudvikas Gadeikis už prozos rinkinį „Basas“.
1990 m. Antanas Ramonas už novelių rinkinį „Lapkričio saulė“.
1994 m. Vanda Juknaitė už romaną „Šermenys“.
1995 m. Vytautas Girdzijauskas už knygą „Laiškai iš nelaisvės namų“.
1996 m. Ričardas Kalytis už romaną „Verksmo vieta“.
1997 m. Birutė Jonuškaitė-Augustinienė už apsakymų rinkinį „Rugių laukas“.
1998 m. Jolita Skablauskaitė už romaną „Mėnesienos skalikas“.
1999 m. Leonas Zaleckis už knygą „Būtoji diena“.
2000 m. Renata Šerelytė už romaną „Ledynmečio žvaigždės“.
2001 m. Juozas Šikšnelis už knygą „Kryžiau žalio medžio“.
2002 m. Ignas Viršintas po mirties
2003 m. Algimantas Zurba už romanų trilogiją „Savūnė“; „…eina“; „…jai tešviečia“, antrą kartą
2004 m. Violeta Šoblinskaitė už romaną „Vilkų marti“.
2005 m. Icchokas Meras už apsakymų knygą „Stotelė vidukelėj“.
2006 m. Eugenijus Ignatavičius už apsakymų rinkinį „Obelis katedros aikštėje“, antrą kartą
2007 m. Leonardas Gutauskas už romaną „Sapnų teologija“
2008 m. Henrikas Algis Čigriejus už novelių knygą „Varna braukia ašarą“
2010 m. Marcelijus Martinaitis už knygą „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“
2012 m. Vladas Kalvaitis už novelių romaną „Sustiprinto režimo barakas“
2014 m. Romas Sadauskas už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]