Jonas Švažas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Švažas
Gimė: 1925 m. rugpjūčio 5 d.
Urvikiai, Viekšnių valsčius
Mirė: 1976 m. gruodžio 14 d. (51 metai)
Vilnius
Palaidotas: Antakalnio kapinės
Veikla: dailininkas tapytojas, skulptorius
Alma mater: 1953 m. Valstybinis dailės institutas

Jonas Švažas (1925 m. liepos 5 d. Urvikiuose – 1976 m. gruodžio 14 d. Vilniuje) – dailininkas tapytojas, skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažeikių gimnazijoje lankė tapytojo akvarelisto Česlovo Kontrimo vadovaujamą meno būrelį. 1945 m. baigė Mažeikių gimnaziją. 1946 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija), tačiau jį metė ir 1948 m. įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Vėl sugrįžo į Vilnių ir 1953 m. baigė dailės institutą, 19531976 m. jame dėstė tapybą. Nuo 1965 m. docentas.

Parodose dalyvavo nuo 1953 m. Tapė temines kompozicijas, peizažus, kūrė pasteles, piešė. Jo kūryboje buvo ryškus polinkis į dekoratyvumą, apibendrintą formą, laisvą ir metaforišką tikrovės interpretaciją. Sukūrė apie 600 tapybos darbų, daugiau kaip 300 pastelių, apie 150 piešinių.

1975 m. Jonui Švažui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. LTSR Valstybinės premijos laureatas.

Brolis Kazys Švažas buvo sukūręs dailininko Jono Švažo biustą, kuris stovėjo skverelyje prie Edzaro parduotuvės. Biustas 1992 m. spalį pavogtas [1].

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas svarbiausių dailininkų šiuolaikinės lietuvių tapybos istorijoje. 1960–1965 metais kilus meno atsinaujinimo bangai, kuri pakeitė socrealizmą, tapo pagrindine klasikinio modernizmo judėjimo varomąja jėga kaip talentingas tapytojas, pedagogas ir parodų organizatorius.

Padarė didelę įtaką ne tik savo kartos bendraamžiams, bet ir daugeliui mokinių. Inicijavo Vilniuje Baltijos šalių tapybos trienalę ir surengė savo darbų parodas Maskvoje bei užsienyje. Vienas pirmųjų jau nuo 1960-ųjų atsisakė oficialiajame mene vyravusios žanrų hierarchijos teminį figūrinį paveikslą iškeisdamas į peizažą.

Visuose paveiksluose neįprasta tam laikotarpiui ir visai lietuvių tapybai spalvos jėga. Ekspresionistinį fovistų atvirą spalvų intensyvumą jis derina su formos ir piešinio didesniu abstrahavimu, didelėmis spalvinėmis plokštumomis, juoda kontūrine linija ir raiškia faktūra. Būdingiausias Švažo gamtos peizažų motyvas – medžių grupės mieste, paupyje ar paežerėje.

Panašaus pobūdžio kaip gamtos ir senamiesčio peizažai yra Švažo paveikslai laivų motyvais. Kaip XX a. pradžioje futuristai ir vorticistai, Švažas žavisi veržlia industrinio pasaulio dinamika. Chemijos gamyklų, elektrinių statinių korpusus, vamzdynus ir bokštus, statybviečių kranus, aerodromus, uostus, geležinkelius, radarus ir tiltų atramas tapytojas vaizduoja sintetindamas formas, kartais fragmentiškai, kartais priartindamas, kad parodytų jų gigantiškus mastelius, užgožiančius aplinką. Tapytojas šiuos monstrus nudažo ryškiomis džiugiomis spalvomis.

Parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmeninės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2009 m. Paroda ekspozicijų cikle Abstrakcija ir ekspresionizmas: dvi Vilniaus tapybos tradicijos 1960–2009. Pamėnkalnio galerija, Vilnius[2]
  • 2006 m. Forma ir jausmas. „Juškus Gallery“, Vilnius
  • 2000 m. Kūrybos paroda. Lietuvos menininkų namai, Vilnius
  • 1995 m. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
  • 1980–1981 m. Viena, Zalcburgas (Austrija)


Grupinės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2013 m. XV tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė Tapybos kontekstai. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
  • 2010 m. Šiuolaikinis menas iš Lietuvos. Europos centrinis bankas, Frankfurtas prie Maino (Vokietija)
  • 2003 m. Lietuvių kolorizmas. 1970–2000. Didrichseno muziejus, Helsinkis (Suomija)
  • 1997 m. Tylusis modernizmas Lietuvoje. 1962–1982. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
  • 1996 m. Asmeninis laikas. Estijos, Latvijos, Lietuvos dailė 1945–1995. Galerija „Zachęta“, Varšuva (Lenkija); centrinė parodų salė „Maniežas“, Sankt Peterburgas (Rusija)
  • 1974 m. Lietuvių tapybos paroda. Valstybinė paveikslų galerija, Tbilisis (Gruzijos TSR)
  • 1967 m. Naujieji Tarybų Sąjungos tapytojai. Galerija „ABC Decor“, Paryžius (Prancūzija)
  • 1965 m. Tarybų Sąjungos tapytojai. Galerija „Peintres du Monde“, Sen Deni muziejus, Paryžius
  • 1959 m. Baltijos šalių dailininkų paroda Teminis paveikslas. Centriniai dailininko namai, Valstybinis dailės muziejus, Talinas (Estijos TSR)
  • 1954 m. Lietuvių vaizduojamojo meno paroda. TSRS dailės akademijos parodų salės, Maskva (TSRS)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šverebas P. Išeinąs menas // Santarvė. – 1992. – Gruodžio 12. – Nr. 98. – P. 2.
  2. J. Švažas – parodų sąrašas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1964. – T. 30. – P. 121.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. – V., 1988. – P. 227–228.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kostkevičiūtė J. Jonas Švažas. – V., 1985. – 119 p.
  • Žukas V. Jonas Švažas atsiminimuose. – V., 2003. – 376 p. ISBN: 9986-19-539-X.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]