Vilkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
|vadovas = |
|vadovas = |
||
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 1910 |
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 1910 |
||
|plotas =2. |
|plotas =2.7 |
||
|pastokodas = LT-54015 |
|pastokodas = LT-54015 |
||
|tinklalapis = |
|tinklalapis = |
15:52, 30 lapkričio 2018 versija
Vilkija | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kauno rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 1 910 | |||||||||||||||
Plotas | 2,7 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 707 žm./km² | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-54015 | |||||||||||||||
Vikiteka | Vilkija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
- Kitos reikšmės – Vilkija (reikšmės).
Vilkija – miestas Kauno rajone, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante.
Urbanistikos paminklas, savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.
Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, biblioteka (nuo 1939 m.), aukštesnioji liaudies amatų mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė.
Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 1862–1864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Išlikusios žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono skulptūra, taip pat miestelyje yra vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“ per Nemuną.
Istorija
Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.
Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei. [3] 1792–1795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo.
1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla.
Po II pasaulinio karo, 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto.
1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
nuo 1486 m. | Vilkijos valsčiaus centras | ||
XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
XVII a. | ? | ||
XIX a. pradžia – 1919 m. | ? | ||
1919–1948 m. | Kauno apskritis | ||
1948–1950 m. | Vilkijos apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Vilkijos rajono centras | Kauno sritis |
1953–1962 m. | |||
1962–1963 m. | Kauno rajonas | ||
1963–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras | ||
nuo 1995 m. | Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2015 m. | |||||
1862 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|
1 181 | 2 012 | 2 068 | 1 996 | ||
1970 m.sur. | 1976 m.[4] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | ||
2 286 | 2 400 | 2 371 | 2 629 | ||
2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2015 m. | - | ||
2 338 | 2 131 | 2 030 | - | ||
| |||||
|
Tautinė sudėtis
Žymūs žmonės
- Tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880) gyveno Vilkijoje 1862–1864 m.
- 1863 m. pabaigoje sukilimo metu prie Vilkijos į nelaisvę pateko vienas vadų Antanas Mackevičius (1828–1863) – po to jis nuvežtas į Kauną ir nužudytas.
- Rašytojas Petras Cvirka (1909–1947) mokėsi Vilkijoje 1922–1926 m.
- 1886 m. kovo 29 d. Vilkijoje gimė Lietuvos teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas Mykolas Marma.
- Vytenis Lipkevičius (g. 1989), krepšininkas.
- Eimutis Kvoščiauskas (g. 1981), aktorius
Šaltiniai
- ↑ Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl.
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
- ↑ Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Nuorodos
- Wilki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIII, psl. 475 (lenk.)
- Vilkija. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 327 psl.
- Žemėlapiai ir istorija
- Trumpai apie Vilkiją
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Purviškiai – 11 km | Zauniškiai – 6 km Daugeliškiai – 7 km ČEKIŠKĖ – 15 km |
||||||||||
SEREDŽIUS – 13 km |
|
||||||||||
Mikytai – 3 km BUBIAI – 7 km |
|