Vilkija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Vilkija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Titnagas (aptarimas | indėlis)
Meandras (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11: Eilutė 11:
|vadovas =
|vadovas =
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 1910
|gyventojumetai = 2018 |gyventoju = 1910
|plotas =2.700
|plotas =2.7
|pastokodas = LT-54015
|pastokodas = LT-54015
|tinklalapis =
|tinklalapis =

15:52, 30 lapkričio 2018 versija

Vilkija
      
Vilkija
Vilkija
55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Vilkija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybė Kauno rajono savivaldybė
Gyventojų (2018) 1 910
Plotas 2,7 km²
Tankumas (2018) 707 žm./km²
Pašto kodas LT-54015
Vikiteka Vilkija
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Vilkijà
Kilmininkas: Vilkijõs
Naudininkas: Vil̃kijai
Galininkas: Vil̃kiją
Įnagininkas: Vil̃kija
Vietininkas: Vilkijojè
Senasis Vilkijos keltas

Vilkija – miestas Kauno rajone, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante.

Urbanistikos paminklas, savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, biblioteka (nuo 1939 m.), aukštesnioji liaudies amatų mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė.

Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 18621864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Išlikusios žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono skulptūra, taip pat miestelyje yra vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“ per Nemuną.

Istorija

Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.

Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 15291567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei. [3] 17921795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo.

1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla.

Po II pasaulinio karo, 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto.

1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1486 m. Vilkijos valsčiaus centras
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
XVII a. ?
XIX a. pradžia – 1919 m. ?
1919–1948 m. Kauno apskritis
1948–1950 m. Vilkijos apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Vilkijos rajono centras Kauno sritis
1953–1962 m.
1962–1963 m. Kauno rajonas
1963–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras
nuo 1995 m. Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė

Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2015 m.
1862 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.
1 181 2 012 2 068 1 996
1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur.
2 286 2 400 2 371 2 629
2001 m.sur. 2011 m.sur. 2015 m. -
2 338 2 131 2 030 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 2 131 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 2 338 žmonės:[6]

Žymūs žmonės

Gatvė Vilkijoje
Senosios žydų kapinės

Šaltiniai

  1. Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl.
  3. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
  4. Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos


Aplinkinės gyvenvietės

Purviškiai – 11 km Zauniškiai – 6 km
Daugeliškiai – 7 km
ČEKIŠKĖ – 15 km
SEREDŽIUS – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mikytai – 3 km
BUBIAI – 7 km