Vytautas Bložė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 31: Eilutė 31:
| pastabos =
| pastabos =
}}
}}
'''Vytautas Petras Bložė''' (g. [[1930]] m. [[vasario 9]] d. [[Baisogala]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.
'''Vytautas Petras Bložė''' (g. [[1930]] m. [[vasario 9]] d. [[Baisogala]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ [[1994]] m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į [[avangardizmas|avangardizmą]]. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti [[mitas|mitų]] ir [[folkloras|folkloro]] motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į [[Rusų kalba|rusų]], [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[latvių kalba|latvių]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[anglų kalba|anglų]] ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).
Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ [[1994]] m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į [[avangardizmas|avangardizmą]]. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti [[mitas|mitų]] ir [[folkloras|folkloro]] motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į [[Rusų kalba|rusų]], [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[latvių kalba|latvių]], [[lenkų kalba|lenkų]], [[anglų kalba|anglų]] ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
* Septyni šienpjoviai, [[1961]] m.
* Septyni šienpjoviai, [[1961]] m.
* Nesudegantys miestai, [[1964]] m.
* Nesudegantys miestai, [[1964]] m.
* Iš tylinčios žemės, [[1966]] m.
* Iš tylinčios žemės, [[1966]] m.
* Žemės gėlės, [[1971]] m.
* Žemės gėlės, [[1971]] m.
* Poezija, [[1974]] m.
* Poezija, [[1974]] m.
* Dainos, [[1976]] m.
* Dainos, [[1976]] m.
* Polifonijos, [[1981]] m.
* Polifonijos, [[1981]] m.
* Sena laužavietė, [[1982]] m.
* Sena laužavietė, [[1982]] m.
* Žmonės, [[1984]] m.
* Žmonės, [[1984]] m.
* Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje, [[1986]] m.
* Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje, [[1986]] m.
* Noktiurnai, [[1990]] m.
* Noktiurnai, [[1990]] m.
* Sename dvarely, [[1994]] m.
* Sename dvarely, [[1994]] m.
* Ruduo, [[1996]] m.
* Ruduo, [[1996]] m.
* Visai ne apie tai, [[1998]] m.
* Visai ne apie tai, [[1998]] m.
* Tuštuma, [[2001]] m.
* Tuštuma, [[2001]] m.
* Prieš išskrendant man ir tau, [[2003]] m.<ref>[http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,writers.view;id,260 Vytautas Petras Bložė. Rašyk.lt]</ref>
* Prieš išskrendant man ir tau, [[2003]] m.<ref>[http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,writers.view;id,260 Vytautas Petras Bložė. Rašyk.lt]</ref>


== Vertimai ==
== Vertimai ==
Eilutė 62: Eilutė 62:
* [[Lesia Ukrainka]]. Eilėraščiai
* [[Lesia Ukrainka]]. Eilėraščiai
* [[Nikolajus Nekrasovas]]. Eilėraščiai
* [[Nikolajus Nekrasovas]]. Eilėraščiai
* [[Nazimas Hikmetas]]. Eilėraščiai <ref>Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, Mokslas, 2 t., 193 psl.</ref>
* [[Nazimas Hikmetas]]. Eilėraščiai <ref>{{LTE|II|193||Vytautas Bložė}}</ref>
* [[Konstantinas Kavafis]]. Dionizo eisena
* [[Konstantinas Kavafis]]. Dionizo eisena


== Įvertinimas ==
== Įvertinimas ==
* [[1991]] m. [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]
* [[1991]] m. [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]
* [[2000]] m. [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref name="VLE"/>
* [[2000]] m. [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref name="VLE"/>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

08:30, 26 kovo 2012 versija

Vytautas Petras Bložė
Gimė 1930 m. vasario 9 d. (94 metai)
Baisogala
Veikla Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Petras Bložė (g. 1930 m. vasario 9 d. Baisogala) – Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.

Kūryba

Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ 1994 m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į avangardizmą. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti mitų ir folkloro motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).

Bibliografija

  • Septyni šienpjoviai, 1961 m.
  • Nesudegantys miestai, 1964 m.
  • Iš tylinčios žemės, 1966 m.
  • Žemės gėlės, 1971 m.
  • Poezija, 1974 m.
  • Dainos, 1976 m.
  • Polifonijos, 1981 m.
  • Sena laužavietė, 1982 m.
  • Žmonės, 1984 m.
  • Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje, 1986 m.
  • Noktiurnai, 1990 m.
  • Sename dvarely, 1994 m.
  • Ruduo, 1996 m.
  • Visai ne apie tai, 1998 m.
  • Tuštuma, 2001 m.
  • Prieš išskrendant man ir tau, 2003 m.[2]

Vertimai

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 Dalia Šalkauskytė. Vytautas Bložė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 297 psl.
  2. ↑ Vytautas Petras Bložė. Rašyk.lt
  3. ↑ Vytautas Bložė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 193 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vytautas_Bložė&oldid=3838415"