Luoba (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Luoba
Luoba netoli Skuodo prie kelio link Ylakių
Luoba netoli Skuodo prie kelio link Ylakių
Ilgis 52,2 km
Baseino plotas 353,9 km²
Vidutinis debitas 3,93 m³/s
Ištakos Luobos kaimas
Žiotys Bartuva
Šalys Lietuva

Luoba – upė šiaurės vakarų Lietuvoje, Mažeikių ir Skuodo rajonų teritorijoje; Bartuvos dešinysis intakas. Ištakos į pietus nuo Luobos kaimo, prie Ivoniškės tarp Sedos ir Puokės. Teka šiaurės vakarų, vakarų kryptimi. Skuodo šiaurės rytuose įteka į Bartuvą (50 km nuo jos žiočių).

Vidutinis upės nuolydis – 192 cm/km. Upės vidutinis debitas: aukščiau Gaivenio – 0,6 m³/s, žemiau Pragulbos – 1,6 m³/s, žemiau Šatos – 3,12 m³/s, žiotyse – 3,93 m³/s[1]. Įeina į Apuolės valstybinį kraštovaizdžio draustinį.

Vertingiausia žuvis – margasis upėtakis. Užluobės kaime Luobos upės pakrantėje tarpukario metais pastatyta koplytėlė „Lurdas“.

Intakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Luobą kertantis kelias

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ivoniškė, Luoba, Gailaičiai, Paluobė, Kadžiai, Šulpetriai, Erkšva, Knežė (iki 1910 m. buvo vandens malūnas), Šarkė (Apuolės piliakalnis), Daujotai, Skuodas

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardis siejamas su žodžiais luobas, luoba ir latv. luobs („medžio žievė, lupenos, karna“). Pirminė šaknies *lub- (ide. *leub-, leubh-) reikšmė susijusi su lupimu, plėšimu.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas RainysLuoba 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 665 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 199 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.