Skuodo mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Skuodo mūšis
Skuodo mūšio vieta.JPG
Spėjamoje mūšio vietoje Luknėse pasodintas ąžuolynas
Data 1259 m.
Vieta prie Skuodo
Rezultatas Žemaičių pergalė
Konflikto šalys
Žemaičiai TeutonicShield.svg Vokiečių ordinas
Vadovai ir kariniai vadai
Alminas Bernardas Harenas
Pajėgos
3000
Nuostoliai
33 riteriai

Skuodo mūšisžemaičių ir Vokiečių ordino livoniškosios šakos kariuomenių mūšis, kuris įvyko 1259 m. prie Skuodo. Tai vienas didesnių žemaičių mūšių su kryžiuočiais, įvykusių iki Durbės mūšio.

Vienas iš stogastulpių mūšio vietoje

Žemaičių kariuomenę (pasak Eiliuotosios Livonijos kronikos, ją sudarė apie 3000 žmonių), grįžtančią su grobiu iš Kuršo, pasivijo Livonijos kryžiuočių kariuomenė (Kuldygos pilies įgula, Vokietijos, vietos vokiečių riteriai ir nuo jų priklausomi kuršiai). Žemaičiams greičiausiai vadovavo kunigaikštis Alminas, Livonijos kariuomenei – komtūras Bernardas Harenas. Livonijos ordinas mūšį pralaimėjo; žuvo 33 Vokiečių ordino riteriai, daug eilinių karių. Tokia mūšio baigtis paskatino žiemgalius 1259 m. sukilti prieš Vokiečių ordiną. Jie išvarė iš savo žemių Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo skirtus viršininkus.[1][2]

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skuodo mūšio spėjamoje vietoje, Luknių kaime šalia kelio  218  KretingaSkuodas , pasodintas atminties ąžuolynas, įrengta atokvėpio vieta, informacinis stendas. Vieta paženklinta trimis liaudies meistrų sukurtais stogastulpiais.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Skuodo mūšisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 237 psl.
  2. http://www.samogit.lt/Zemaiciu_zeme_2007_4/ZZ_2007_23-24.pdf[neveikianti nuoroda]
  3. Skuodo mūšio vieta skouds.lt