Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė
56°16′11″š. pl. 21°31′18″r. ilg. / 56.269641°š. pl. 21.521596°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Gyvenvietė | Skuodas |
| Adresas | Gedimino g. 13 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1905 m. |
Skuodo Aleksandro Nevskio cerkvė – buvusi stačiatikių cerkvė, stovinti Skuode, Gedimino g. 13. Uždaryta po 1940 m. Šiuo metu išlikęs bebokštis cerkvės pastatas, kuris yra paskelbtas vietinės reikšmės architektūros paminklu, 2014 m. įrašytu Į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 37498).[1][2] Priklauso Skuodo dvaro sodybos fragmentų kompleksui, kur dvarvietės patalpose įsikūręs Skuodo muziejus. Cerkvė sakraliniais tikslais nenaudojama.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stačiatikių maldos namai Skuode pradėjo veikti XIX a. pabaigoje. 1886 m. rugsėjo mėn. valstybės lėšomis Skuode atidaryta akmeninė cerkvė. Ji pradžioje laikinai įrengta erdvioje kalėjimo kameroje. Varpinės ir varpų nebuvo. Buvo tik vienas Šv. Aleksandro Nevskio altorius. 1886-1887 m. Skuodo cerkvei perleisti Knežės ir Lyksūdės malūnai, Kenstaičių invalidų namų naudojama žemė. Savų gyvenamųjų patalpų cerkvė neturėjo, patalpas nuomojo žydų namuose. Turėjo šventiko ir psalmininko etatus. 1888 m. spalio mėn. prie cerkvės pastatyta medinė varpinė su keturiomis kolonomis. 1892 m. cerkvė buvo remontuota Karinės inžinerinės valdybos lėšomis.
Nauja cerkvė pastatyta 1905 m. Cerkvės stogą vainikavo penki bronzinės spalvos kupolai su kryžiais. Cerkvės bokšto triaukštėje varpinėje, prijungtoje prie šventyklos, buvo varpas su mažais varpeliais. 1923 m. varpinėje kabojo penki varpai.
Po 1940 m. cerkvė nebeveikė. Pirmaisiais karo metais stačiatikių religinė veikla cerkvėje buvo nutraukta. Vokiečių okupacijos metais ja naudojosi liuteronai evangelikai. 1944 m., bolševikams užimant Skuodą, cerkvės pastatas buvo smarkiai apgadintas, viduje sunaikinta bažnytinė įranga. 1953 m. cerkvės pastatas perduotas elektros tinklų įmonei. Pastate įrenginėjant elektrinę buvo nuverstos likusios bokštų dalys, patalpų viduje patalpinti dyzeliniai varikliai.
1991 m. iš cerkvės pastato elektrinė buvo iškelta. 1993-1995 m. cerkvės pastatui uždėtas naujas stogas, sudėtos durys.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Regina Laukaitytė. Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. ISBN 9986-780-52-7
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Cerkvė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-01-20.
- ↑ Ar Skuodo cerkvė bus pripažinta vertybe?