Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia

56°16′13.01″ š. pl. 21°31′54.48″ r. ilg. / 56.2702806°š. pl. 21.5318000°r. ilg. / 56.2702806; 21.5318000

Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia

Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Skuodo rajonas
Gyvenvietė	Skuodas
Adresas	Vytauto g. 1
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	1821 m.
Stilius	romantizmas

Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skuode. Pastatyta 1821 m. Architektūros paminklas.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1564-1569 m. Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius pastatydino evangelikų liuteronų tikintiesiems bažnyčią ir kunigui namą. Parapijai dovanojo 2 hufus (vok. Hufe, apie 30 ha) ariamos žemės. Įrengė namą prieglaudai, kurios išlaikymui skyrė 6 hufus pievų ir miško. Pradžioje pamaldas laikydavo atvažiuojantis kunigas, bet nuo 1603 m. iki XIX a. antros pusės parapija turėjo nuolatinį kunigą. Tuo laikotarpiu parapijai priklausė apie 1250 tikinčiųjų.

Parapija nukentėjo per 1702 m. lenkų kariuomenės puolimą, 1710 m. maro metu nemažai išmirė parpijiečių. 1714 m. grafas Jonas Kazimieras Sapiega pastatė naują bažnyčią, kuri 1769 m. sudegė. 1821 m. Sapiegos su parapiečiais vėl bažnyčią atstatė. Po 1831 m., rusams nusavinus Sapiegų turtus, parapija gaudavo pagalbos iš Prūsijos bendratikių. 1863 m. prie parapijos įsteigta mokykla.

Pirmojo pasaulinio karo metu mūrinė bažnyčia sudegė. Po karo parapiečiai savo lėšomis ją atstatė. Nepriklausomybės metais kunigu buvo Gustavas Rauskinis, vėliau Ark. Laukožilis. Pamaldos buvo laikomos lietuviškai ir latviškai. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia vėl degė. Pokario metais bažnyčia atstatyta ir nuo 1957 m. joje vėl laikytos pamaldos. Ją aptarnavo Tauragės kunigas Jonas Kalvanas. Vėliau sovietų valdžios bažnyčia buvo konfiskuota, ilgai stovėjo nenaudojama. 1972 m. po restauracijos ji pritaikyta kraštotyros muziejaus parodų salei.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsikūrė ir Skuodo parapija. 1995 m. buvusi bažnyčia atšventinta į evangelikų liuteronų bažnyčią. 2001 m. remontuota.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia vienabokštė, bokštas kvadratinis, trijų aukštų, kurie į viršų laipsniškai žemėja ir siaurėja. Langų ir durų formos – gotiškos arkos pavidalo.^[2]

Bažnyčios kunigai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilhelmas Laubmanas (1603-1613),
Johanas Groskurcas (1613-1618),
Kasparas Reutevigas (1618-1625),
Erikas Hildebrandas (1625-1629),
Julius Hartmanas I (1629-1641),
Michaelis Otto (1641-1649),
Paulius Roščius (1649-1673),
Heinrichas Briuningas (1673-1701),
Johanas Briuningas (1701-1711),
Johanas Albertas Briuningas (1712-1717),
Kirchbergeris (1717-1722),
Johanas Kvirinas Tau (1722-1723),
Kasparas Fridrichas Boldas (1723-1763),
Fridrichas Dilevskis (1763-1776),
Johanas Rapolas Perkūnas (1776-1783),
Adolfas Augustas Grosas (1783-1787),
Johanas Elias Gdelbergas (1787-1799),
Gabrielius Vilhelmas Voltersdorfas (1799-1806),
Fridrichas Grenda (1806-1807),
Dr. Karlas Ditrichas Eregotas Šulcas (1807-1814), (1815-1818) m. aptarnavo iš Šiaulių
Ernstas Karlas Vegneris (1819-1844),
Fridrichas Augustas Dartau (1846-1856),
Johanas Gotlibas Reichvaldas (1857-1860),
Augustas Fridrichas von Johanzonas (1861-1866),
Julius Ernstas Liventalis (1868-).