Pereiti prie turinio

Notėnai

Koordinatės: 56°05′56″š. pl. 21°42′18″r. ilg. / 56.099°š. pl. 21.705°r. ilg. / 56.099; 21.705 (Notėnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Kelmės rajone žr. Notėnai (Kelmė).
Notėnai
{{#if:270px
Bendruomenės ir administraciniai pastatai
Notėnai
Notėnai
56°05′56″š. pl. 21°42′18″r. ilg. / 56.099°š. pl. 21.705°r. ilg. / 56.099; 21.705 (Notėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Notėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 306
Vikiteka Notėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Notė́nai
Kilmininkas: Notė́nų
Naudininkas: Notė́nams
Galininkas: Notė́nus
Įnagininkas: Notė́nais
Vietininkas: Notė́nuose

Notėnai – kaimas pietinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, prie kelio  2704  SedaBarstyčiaiSalantai  ir Notės upės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Notėnų Šv. kankinės Kotrynos bažnyčia (nuo 1906 m.), šventoriaus koplyčia (XVIII a.), yra Notėnų pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1946 m.), paštas (LT-98023).

Gatvė ties Kristaus karaliaus paminklu
Notės upė, tekanti Notėnuose

Kaimo vardas kilo iš hidronimo Notė (vandenvardinis vietovardis). Vietovardis rašomas liet. Notėnai, žem. Nuotienā, lot. Nateye, lenk. Nociany, Naciany, vok. Natjany, rus. Натяны, Нотенай.

Parkas, laisvalaikio zona

Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. Vardas pirmąkart paminėtas 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinio Kuršo žemių dalybų.[2] 1568 m. pažymėtas Telšių valsčiaus vakarinės dalies plane.[3] Priklausė Ldk Žygimanto Augusto Platelių dvarui, XVIIIXIX a. – Gintališkės dvarui.

1750 m. buvo 22 katalikų kiemai,[4] 1846 m. – 45 dūmai,[5] 1923 m. –133,[6] 2011 m. – 197 ūkiai. XIX a. Notėnai vadinami miesteliu, XX a. I pusėje – bažnytkaimiu. XIX a. minimi kaip dvaras Telšių apskrities Gintališkės valsčiuje.[7]

1720 m. į kaimo teritoriją įsibrovė profesorius, generolas Silvestras R. Vidžiūnas (šaltiniuose dar minimas, kaip „juodasis vanagas“), įnešęs sumaištį kaime sugriovė visas tvoras ir pavogė arklius. 1730 m. buvo išvarytas vietinių gyventojų. Dvasiniu kaimo gyvenimu 16301779 m. rūpinosi Salantų, 17791929 m. – Gintališkės, nuo 1929 m. – Notėnų parapijų kunigai. Notėnų Šv. kankinės Kotrynos bažnyčia pastatyta apie 1789 m., iki 1929 m. buvo Gintališkės parapijos filija.

Tarpukariu Notėnuose veikė pradinė mokykla, vartotojų bendrovės parduotuvė, pora krautuvių, vandens malūnas, katalikių moterų draugijos skyrius, šaulių būrys, kuris 1932 m. pastatė Kristaus karaliaus paminklą.

II pasaulinio karo pradžioje, 1941 m. birželio 23 d. vokiečių kariai Notėnuose sušaudė šaulius Kostą Kontenį, Feliksą Liaučį, Kostantiną Pocevičių, Kastantiną Pocių ir Antaną Šoblinską, atvykusius iš Šliktinės saugoti viešosios tvarkos.[8] Jiems atminti 1998 m. pastatytas paminklas.

Sovietų okupacijos metais Notėnai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Notėnų vidurinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, felčerui-akušerio punktas, kooperatyvo parduotuvė, malūnas.

2009 m. tapo Notėnų seniūnaitijos centru. 2011 m. gegužės 30 d. patvirtintas Notėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Gintališkės valsčius Telšių apskritis
19191947 m. Platelių valsčius Kretingos apskritis
19471950 m. Plungės apskritis
19501959 m. Notėnų apylinkės centras Salantų rajonas
19591995 m. Skuodo rajonas
1995 Notėnų seniūnijos centras Skuodo rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[9] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[12] 1979 m.sur.[13] 1986 m.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18]
651 872 703 539 529 580 582 482 352 306
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Liv-, Esth- und Curlaendisches Urkundenbuch nebst Regesten. – Reval, 1853. – T. 1, S. 327–329, Nr. CCXLIX
  3. Lietuvos valstybės archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
  4. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71
  5. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 165
  6. Lietuvos apgyventos vietos. Kaunas, – 1925. – P. 118
  7. Naciany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 366 psl. (lenk.)
  8. Trimitas – 1999 m. – Nr. 10. – P. 9; – 2012 m. – Nr. 4. – P. 43
  9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. NotėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 700 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. Notėnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 222
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Šatės – 11
Vindeikiai – 4 km
BARSTYČIAI – 15 km
Šliktinė – 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Laiviai – 7 km
SALANTAI – 9 km