Jonas Vytautas Bruveris
Jonas Vytautas Bruveris | |
---|---|
Gimė | 1939 m. kovo 19 d. Medikuičiai, Joniškio valsčius |
Mirė | 2023 m. kovo 18 d. (83 metai) Vilnius |
Tėvas | Jonas Bruveris |
Sutuoktinis (-ė) | Rūta Bruverienė |
Vaikai | Vytautas Bruveris[1] |
Veikla | muzikologas, pedagogas |
Partija | 1974 m. SSKP |
Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktaras |
Alma mater | 1965 m. LTSR konservatorija |
Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Vytautas Bruveris (1939 m. kovo 19 d. Medikuičiuose, Joniškio valsčiuje – 2023 m. kovo 18 d. Vilniuje[2][1]) – Lietuvos muzikologas, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1956 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą, 1960 m. – kompoziciją Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (Juozo Karoso klasė). 1960–1965 m. LSSR konservatorijoje studijavo muzikologiją (Juozo Gaudrimo klasė), 1966–1969 m. muzikos estetiką Leningrado Nikolajaus Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos aspirantūroje. 1973 m. apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionio kūrybos estetinės problemos“.[3][4]
Nuo 1969 m. dėstė LTSR konservatorijos Muzikos istorijos katedroje; nuo 1979 m. docentas, 2010 m. LMTA profesorius.
1975–1980 m. ir 1986–1992 m. LSSR valstybinio operos ir baleto teatro (nuo 1990 m. Lietuvos operos ir baleto teatras) literatūros skyriaus redaktorius. 1981–1984 m. dėstė Bratislavos Komenskio universitete (Univerzita Komenského v Bratislave). 1992–1996 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorius.
„Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ (nuo III t.) ir „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ (II-IV t.) mokslinis konsultantas, straipsnių autorius, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (nuo VII t.) Mokslinės redakcinės tarybos narys ir recenzentas, straipsnių autorius. 1993–1999 m. LMTA Senato pirmininkas. Nuo 1993 m. Lietuvos Franco Šuberto draugijos pirmininkas. 2009–2012 m. Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas.[5] Parašė straipsnių apie lietuvių ir užsienio muziką.[6][7]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: biografinė apybraiža. - Kaunas: Šviesa, 1973. - 94 p.: iliustr.
- Čiurlioniui – 100. - Vilnius: Vaga, 1977. - 348 p.: iliustr.
- Kiprui Petrauskui 100. - Vilnius: Vaga, 1988. - 171 p.: iliustr. - ISBN 5-415-00082-8
- Opera / Lietuvos operos ir baleto teatras. - Vilnius: ALS, 1996. - 16 p.: iliustr. - ISBN 9986-761-02-6
- Birutė Almonaitytė: dainininkės gyvenimas, kūryba, mintys, bičiulių žodžiai. - Vilnius: Kriventa, 1999. - 190 p.: iliustr. - ISBN 9986-9173-7-9
- Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 591 p.: iliustr. - ISBN 5-420-01583-8
- Muzikos žemyno keliais: straipsnių rinkinys / Jonas Vytautas Bruveris, sud. Rūta Gaidamavičiūtė. - Vilnius: LMTA, 2014. - 603 p.: iliustr. - ISBN 978-609-8071-14-6
- Lietuvių muzikos istoriniai kontekstai: teorinis sintetinis mokslo darbas. - Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014. - 378 p.: iliustr. - ISBN 978-609-8071-18-4
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1989 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas[8]
- 2006 m. Vytauto Landsbergio premija
- 2006 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2012 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius [9]
- 2015 m. Onos Narbutienės premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Mirė muzikologas, profesorius Jonas Vytautas Bruveris. Delfi. 2023-03-18. Nuoroda tikrinta 2023-03-18.
- ↑ Audronė Jurkėnaitė-Epih. Jonas Vytautas Bruveris. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2023-03-18.
- ↑ https://old.lks.lt/index24f4.html?page=jonas-vytautas-bruveris
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=H Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAPIS.9209
- ↑ Juozas Raškauskas. Jonas Bruveris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 289
- ↑ Audronė Jurkėnaitė. Jonas Vytautas Bruveris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 538 psl.
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/886259d16b2f11e5b316b7e07d98304b
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.429391