Pereiti prie turinio

Joniškio Aušros gimnazija

Koordinatės: 56°14′20″š. pl. 23°36′32″r. ilg. / 56.238937°š. pl. 23.60888°r. ilg. / 56.238937; 23.60888
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°14′20″š. pl. 23°36′32″r. ilg. / 56.238937°š. pl. 23.60888°r. ilg. / 56.238937; 23.60888

Joniškio „Aušros“ gimnazija
Joniškio „Aušros“ gimnazija herbas
Joniškio „Aušros“ gimnazija herbas
Joniškio „Aušros“ gimnazija
{{{antraštė}}}
Adresas S. Goeso g. 2, Joniškis
Direktorius(-ė) Vidmantas Sutnikas
Mokinių skaičius {{{skaičius}}}
Įkūrimo data 1919 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 38
Gimnazija (2015 m.) pastatyta 1933 m. ant S. Goeso dovanoto sklypo

Joniškio „Aušros“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Joniškyje, S. Goeso g. 2, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas, turinti Suaugusiųjų mokymo skyrių. Įstaigos kodas 290565040.

Mokyklos devizas „Šviesa, dorybė, teisingumas teugdo tautai didvyrius…“

Joniškio „Aušros“ gimnazija savo gimtadieniu laiko 1919 m. rugsėjo 1 d.

Mintis įkurti valdišką mokyklą kilo 1845 m. Tuo klausimu Joniškio miesto bajorai (vadovaujami Karolio Čižo) ir žemdirbiai (vadovaujami Juozapo Bagdonavičiaus) siuntė raštą Vilniaus generalgubernatoriui ir Rusijos imperijos Vyriausybės Senatui. 1908–1909 m. joniškiečiai pradėjo rūpintis keturklasės vyrų progimnazijos įkūrimu. Mokyklos steigimo komisija buvo sudaryta 1909 m. spalio 11 d. Į ją įėjo Liudas Vaineikis, kunigas Mickevičius, vaistininkas Stasys Slabokas, viršaitis Rimdžius ir valsčiaus mokyklos mokytojas S. Dragūnas. 1910 m. rudenį gautas leidimas mokykla atidaryti, tačiau pareikšta, kad mokyklos reikalui pinigų neturinti ir mokyklai namus gyventojai turį pasistatyti patys. Sklypą (2,2 dešimtinės) šios (dabartinės) mokyklos statybai apie 1909 m. dovanojo Stanislovas Goesas[1], buvo renkamos lėšos (po 20 kapeikų nuo dešimtinės) jos statybai, tačiau visus planus sujaukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, surinktos lėšos mokyklos statybai prapuolė. Dabartiniai gimnazijos rūmai dovanotame sklype iškilo ir iškilmingai buvę atidaryti 1933 m.

1919–1920 m. veikė trys klasės, jas lankė 88 mokiniai, kuriuos mokė 6 mokytojai. Pirmasis mokyklos direktorius Balys Žygelis daug prisidėjo prie pačios mokyklos atidarymo. Mokykloje dirbo pažangių požiūrių žmogus M. Rutkus, gamtos ir fizikos mokė A. Glebavičiūtė-Prielgauskienė, rankų darbų mergaites mokė Z. Rutkutė-Čepaitienė. Nuo 1924 m. rudens iki 1932 m., padidėjus mokinių skaičiui (jis svyravo nuo 161 iki 214), keturklasėje progimnazijoje nuolat būdavo šešios klasės. Mokymo sąlygos pagerėjo 1932 m., kai mokykla persikėlė į naujus rūmus.

1933 m. keturmetė gimnazija buvo perorientuota į gimnaziją, o 1937 m. išleista pirmoji gimnazistų laida. Mokinių skaičius augo maždaug po 350 kiekvienais metais. 1940 m. panaikintas mokestis už mokslą, išaugo moksleivių skaičius. Antrasis pasaulinis karas susilpnino buvusį pakilimą, išsklaidė darnų kolektyvą, sunaikino nemažą dalį mokymo priemonių. Nepaisant sunkumų, jau 19441947 m. veikė 16 klasių, jose mokėsi 517 mokinių, o pavasarį 17 abiturientų buvo įteikti brandos atestatai. Beveik iš naujo susiformavo ir mokytojų kolektyvas. Tuo metu dirbo mokytojai P. Pladienė, G. Tuminaitė, S. Bėkštaitė, S. Rubašiūtė ir kt. 1947 m. mokykloje jau dirbo 25 mokytojai.

1977 m. mokykloje buvo 32 klasės, jose mokėsi 1006 mokiniai, vos tilpę ankštose patalpose. 1978 m. rugsėjo 1 dieną, atidarius 3-ąją vidurinę mokyklą, klasių ir mokinių skaičiumi kolektyvas tarsi grįžo į pokario metus, 15 klasių mokėsi 495 mokiniai. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. mokiniai pradėjo nešioti uniformas.

Žymūs mokytojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokykloje dirbo G. Gečienė, P. Žygelis, A. Babilius, P. Samulionis, G. Samulionis, I. Šimkuvienė, R. Kampinskas, J. Dundulis, A. Surgailienė, R. Gabrėnaitė, N. Jatulytė, V. Jasaitis, Kostas Korsakas, J. Macevičius, Jonas Avyžius, Algimantas Raudonikis, V. Jonaitytė, J. Kisielius, Dana Rutkutė.

Žymūs mokiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Kazys Ambrasas – literatūros kritikas
  • Jonas Avyžius – rašytojas
  • Anicetas Bagdonas – buvęs kaimo statybos ministras
  • Juozas Elzbutas – filologas
  • Kostas Korsakas – poetas, profesorius, akademikas, buvęs lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius
  • Juozas Macevičius – poetas
  • Stasys Nekrošius
  • Algis Samulionis – literatūros kritikas
  • Gediminas Samulionis – vyriausybės dokumentų kalbos redaktorius
  • Fema Savickaitė – filologė
  • Sigizmundas Šimkus – istorikas, menininkų mecenatas
  • Rita Gabrėnaitė – vitražistė, knygų iliustratorė
  • Juozas Galkus – dailininkas
  • Elena Gaputytė – skulptorė
  • Juozas Jonaitis – dailininkas
  • Steponas Kazimieraitis – dailininkas
  • Vytautas Kugevičius – architektas
  • Algis Mitrikas – ekonomistas
  • Kazys Preikšas – dailininkas
  • Aspazija Vaivadaitė-Surgailienė – dailininkė
  • Jonas Bruveris – menotyrininkas
  • Galina Dauguvietytė – aktorė, režisierė
  • Jonas Dulevičius – technikos mokslų daktaras
  • Eduardas Gutauskas – operos solistas
  • Sofija Jonaitytė – operos solistė
  • Juozas Kisielius – aktorius
  • Algimantas Lopas – muzikologas
  • Povilas Mataitis – folkloro teatro įkūrėjas ir vadovas
  • Nora Paliejytė – dainininkė
  • Dana Rutkutė – aktorė, TV ir radijo diktorė
  • Birutė Knizikevičienė – bibliografė, kraštotyrininkė
  • Juozas Šalkauskas – radijo diktorius, fotomenininkas
  • Algimantas Raudonikis – kompozitorius
  • Viktoras Baltaitis – medikas
  • Julija Januškevičienė – chemikė
  • Vytautas Jonaitis – medikas
  • Daina Galvydytė – geografė
  • Juozas Kulys – biochemikas
  • Emilija Michalinkaitė – geografė
  • Pranas Misius – geologas
  • Juozas Ambrasas – matematikas
  • Feliksas Grigas
  • Algis Karpus – matematikas
  • Juozas Šalkus
  • Rimantas Šimaitis
  • Pranė Ripskytė
  • Algis Valatka
  • Juozas Viliūnas – architektas
  • Aleksas Jasutis – poetas
  • Simas Karaliūnas – filologas
  • Mindaugas Strukčinskas – mokslininkas, biologas
  • Giedrė Lastauskienė – chemikė, kraštiečių „Sidabrės“ draugijos pirmininkė
  • Danutė Kerelytė-Gurauskienė – stomatologė, kraštiečių „Sidabrės“ draugijos narė
  • Stasys Šimaitis – filosofas
  • Gina Butkutė-Čepinskis – solistė (Kanadoje)
  • Valentinas Norkūnas – fizikas
  • Vytautas Bareikis – fizikas-matematikas
  • Stasys Štaras – radioelektronikas profesorius
  • Anupras Šlančiauskas – fizikas
  • Vaitiekūnas – dailininkas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs JAV
  • Irena Šimkuvienė – Joniškio 1-osios vidurinės mokyklos direktorė 1961–1985 m.
  • Irena Melinienė – nusipelniusi mokytoja, biologė
  • Marija Butvilienė – nusipelniusi farmacininkė, Joniškio garbės pilietė
  • Vincas Lataitis – matematikos mokytojas
  • Vaclovas Ališauskas – ilgametis Joniškio 2-osios vidurinės mokyklos direktorius
  • Vidmantas Sutnikas – Joniškio 3-iosios vidurinės mokyklos direktorius
  • Jonas Ivanauskas – poetas
  • Gediminas Čepulis – Joniškio rajono savivaldybės meras
  • Simonas Norbutas – matematikos mokytojas
  • Julija Norbutienė – istorijos mokytoja
  • Imantas Lazdinis – MRU profesorius, buvęs Aplinkos apsaugos ministras (1996–1998)
  • Pranciškus Juozauskas – inžinierius architektas

Gimnazijos himnas sukurtas pagal Algimanto Raudonikio muziką ir Juozo Macevičiaus žodžius.

Vėl visi kaip paukščiai suskridome čia,
Kur pradžia jaunystės ir kelio pradžia,
Kur gyva daina,
Kur jauni sparnai,
Mūsų širdys veržias į čia amžinai.
Kai kely lyg jūroj pakyla audra,
Kai jėgų pritrūksta, vilties nebėra,
Tu visiems švieti,
Tu namo šauki,
Tu guodi kiekvieną, kiekvienu tiki.
Vėl visi kaip paukščiai suskridome čia,
Kur pradžia jaunystės ir kelio pradžia,
Vėl užgims daina,
Vėl pakils sparnai,
Išsipildys norai ir šviesūs sapnai.